LTRecenzuojamas Alfredo Bumblausko ir Rimvydo Petrausko sudarytas Edvardo Gudavičiaus tekstų rinkinys „Lietuvos Europėjimo kelias: istorinės studijos“ (Vilnius, 2002). Knygoje sudėti gana skirtingi Edvardo Gudavičiaus tekstai, kuriuos į darnią visumą jungia idėja, kad Lietuvos istorijos specifiką nulėmė individualios nuosavybės santykių modelis, nukreipęs jos visuomenę Vakarų Europos, o ne Rytų civilizacijos keliu. Nepaisant tekstų perspausdinimo, rinkinys yra reikšminga ir konceptuali tezė Lietuvos istorijos moksle. Knygoje išryškėja kelios svarbios Gudavičiaus suformuotos novacijos Lietuvos istoriografijoje: 1) pagrindinio ir šalutinio istorijos kelių koncepcija, 2) civilizacinių Europos regionų, Vidurio Europos genezės ir raidos modelis, 3) Lietuvos kaip ryčiausios Vidurio Europos šalies ir todėl – vėluojančio istorijos fenomeno teorija, 4) „Pastumtos kortų kaladės dėsnis“. Šiuos konceptus reikia laikyti Gudavičiaus konstruojamo vaizdinio atramos taškais, kuriais jis išvedė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinės problematikos tyrimų sferą į Europos ir net pasaulio istorijos kontekstus. Šiek tiek trūksta rinkinio išbaigtumo, kurį būtų užpildęs ir kitų svarbių Gudavičiaus tekstų įtraukimas. Tačiau tai nesumenkina sudarytojų ir pačios knygos vertės, o tokio leidinio poreikis buvo juntamas jau seniai. Gudavičiaus novatoriškas diskursas patyrė sovietmečiu ir šiuo metu patiria įvairių „konjunktūrinių barjerų“, todėl šio rinkinio atsiradimas turėtų prisidės prie jo sklaidos.