The Vilnius Torah conference, 19-21 june 1939: messianism at the onset of catastrophe

LTStraipsnyje nagrinėjama 1939 m. birželį Vilniaus Konservatorijoje vykusi Toros konferencija. Joje dalyvavo apie 200 rabinų iš 56 Rytų Europos ješivų ir kitų žydų religinio švietimo įstaigų. Neformalūs susitikimai vyko ir vėžiu sirgusio rabino Chaimo Ozerio Grodzenskio vasarnamyje. Konferencijai pirmininkavo Josefas Šubas (Vilnius), Moišė Perlovas (Stolinas), Ezekija Miškowskis (Krinike) ir Eljananas Vasermanas (Baranovičai). Žurnalistai iš Varšuvos aprašė konferencijoje tvyrojusį baimės jausmą, kuris vedė į ideologinio atsako suformulavimą: ultraortodoksai žydai holokaustą pasitiko su kančios teologija. Pagrindinės asmenybės, atsakingos už tokio atsako suformulavimą buvo žydų ultraortodoksų lyderis Grodzenskis, kuris buvo laikomas Vilniaus Gaono įpėdiniu, bei jo svainis Vasermanas. Grodzenskis konferencijoje pabrėžė aktualiąsias žydiškosios tapatybės problemas, susijusias su Dievo pagalbos laukimu: tikybinė krizė lėmė įsitikinimą, jog vienintelis Dievas tegali išgelbėti Izraelį. Grodzenskis buvo įsitikinęs, jog Dievas saugos Izraelį ir kad priešas bus įveiktas kaip ir anksčiau. Pasitikėdami Dievu ir gyvendami pagal Toros principus, Izraelio žmonės laukė būsimojo išganymo kaip išbandymo, atsiųsto iš aukščiau. Grodzenskis ir Fainzilberis laikė istoriją esant priklausoma nuo dieviškojo įsikišimo, o Vasermano požiūris išėjo už istorijos ribų: jis manė, jog išganymas jau čia pat. Istorija bei metaistorija jo manymu buvo ant amžinybės slenksčio, ir ten pat buvo atsidūrusi ir žydų tauta, todėl bet kokios pastangos pakeisti istoriją laikytos beprasmėmis.

ENThe article reviews the Conference of Tora, which was held at the Conservatory of Vilnius in 1939. Approximately 200 rabbis from 56 Eastern Europe Yeshivas and other Jewish religious education institutions. Informal meetings were held in the summerhouse of cancer patient rabbi Chaim Ozer Grodzenski. The chairperson of the Conference was Josefas Šubas (Vilnius), Moshe Perlov (Stolin), Ezekiel Mishkowski (Krinike) and Elchonon Wasserman (Baranovich). The Warsaw journalists described the fear present at the Conference, which led to the formulation of an ideological answer: ultraorthodox Jews met the holocaust with the theology of martyrdom. The main figures responsible for the formulation of such an answer were the leader of Jewish ultraorthodox Grodzenskis, who was considered an heir to the Vilnius Gaonai, and his brother-in-law Wasserman. In the Conference, Grodzenskis highlighted the relevant issues of Jewish identity related with the awaiting of God's help: the crisis of faith determined the belief that only God itself can save Israel. Grodzenskis was certain that the God will protect Israel and that the enemy will be defeated as before. By trusting God and living in accordance to the principles of Tora, the people of Israel awaited for the future salvation as some sort of test sent from above. Grodzenskis and Faynzilberg held history to be dependent on the divine intervention, however, the point of view of Wasserman was beyond the boundaries of history – he was of the opinion that salvation is right around the corner. History and metahistory, in his opinion, was on the threshold of eternity; the nation of Jews were in the same place, which is why any endeavours to change history were considered futile.