Sociologinis žvilgsnis į meninį ugdymą: septyni mąstysenos ir elgsenos principai

LTStraipsnyje, kuris grindžiamas sociologine įžvalga, dėmesys kreipiamas į globalizaciją, į jos socialinį pobūdį; į tai, kad šis vyksmas eksteriorizuoja, "išklibina" tradicinį paveldą, o ugdomąjį poveikį, kuris lemdavo jaunosios kartos socializaciją ir estetinių vertybių įsisavinimą. Į jaunosios kartos meninį ugdymą žvelgiama per 'normatyviosios" ir "modalinės" elgsenos sederinamumą. Pagrindinis straipsnio autoriaus dėmesys sutelkiamas į strateginius jaunosios kartos meninio ugdymo elementus - į labiau subalansuotą ir nūdienos pasaulį atitinkančių nūdienos dalyvių (pedagogų, studentų, juos jungiančios institucijos) mąstyseną ir elgseną. Pristatomi ir apibūdinamis keli tęstinės, edukologinės mąstysenos ir veiksenos principai: atvirumo, adekvataus dialogo su pasauliu, bendravimo ir privatumo, dvasingumo ir materialumo, segmentacijos ir vienijimosi, kultūros normų bei modalumo, tautinės kultūros ir supracionalumo dermės, tautos ir valstybės vienovės principai. Šie principai pateikiami kaip orientyrai, padedantys pasitelkiant meninį ugdymą skiepyti pusiausvyrą tarp žmogaus dvasinio ir materialaus pasaulio. Raktažodžiai: socialinė realybė, meninis ugdymas, meninio ugdymo dalyviai, mąstysenos ir elgsenos principai, dermė.