Implications of EU accession for trade regimes and trade flows of CEECs
LTŠio straipsnio tikslas - įvertinti prekybos režimo pokyčių poveikį lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų importui ir eksportui bei jų suvartojimui. Derybose dėl narystės ES iki pat Kopenhagos aukščiausio lygio susitikimo 2002 m. gruodžio mėn. gana nedaug dėmesio buvo skirta besiplečiančios rinkos reguliavimui ir BŽŪP priemonėms pajamų palaikymui naujose ES šalyse narėse. Rengdama pasiūlymus gamybos ir paramos kvotoms skirti pagal bendrosios rinkos organizavimą pagrindiniams produktams, ES atidžiai analizavo šalių kandidačių įsipareigojimus PPO, ypač dėl eksporto subsidijų. Taigi yra tikėtina, kad įstojimas į ES bendrąją rinką darys ženklų poveikį daugumos naujų šalių narių prekybos režimams ir prekybiniams srautams, taip pat kai kurioms jų šalies vidaus paramos priemonėms. Remiantis mokslinio tyrimo dėl užsienio prekybos režimo pokyčių poveikio žemės ūkio ir maisto produktų importui išvadomis, galima teigti, kad bendrosios rinkos nauda bus didžiausia toms įmonėms, kurios jau yra arba kurios gali tapti integruotos su esama prekybos sistema arba gali išplėsti savąjį marketingo ir produktų rėmimą išsiplėtusioje rinkoje. Tai reiškia pirkėjų ar pardavėjų arba abiejų investicijas į marketingą ir produktų rėmimą. Kalbant apie trečiąsias šalis, didesnis negatyvus prekybos poveikis yra tikėtinas toms šalims, kurios dabar turi lengvatinius prekybinius susitarimus su viena ar daugiau prie ES prisijungusių šalių.Tikėtina, kad didžiausią neigiamą poveikį patirs Bulgarija ir Rumunija iki jų įstojimo į ES, taip pat kitos Balkanų šalys ir Turkija, turinčios gana glaudžius prekybinius ryšius su 2004 m. ES plėtros šalimis. Didesnės ES prekybos su šiomis šalimis lengvatos galėtų kompensuoti šį negatyvų poveikį. Pagaliau yra tikėtina, kad ES plėtra paspartins BŽŪP reformas ir su jomis susijusios prekybos politikos žemės ūkyje įgyvendinimą. Manoma, kad bus du vienodo lygio spaudimai. Vienas jų - biudžetinis spaudimas aiškiai buvo juntamas net per derybas dėl stojimo. Kitas tos pačios krypties spaudimas - 8 Vidurio ir Rytų Europos naujose šalyse narėse gali didėti maisto produktų kainos iki EU-15 lygio, tuo tarpu pajamos vis dar bus gerokai mažesnės. Todėl jėgos, inicijuojančios spartesnes reformas, gali sukelti ir paramos didinimą naujose ES šalyse narėse.
ENThe goal of the article is to estimate the impact on the import and export, as well as consumption of agricultural products and foodstuffs of Lithuanian origin, caused by the changes of trade regime. During the EU membership negotiations, quite a bit of attention was given in the hard bargaining, which continued until the very last minute in the Copenhagen Summit of December 2002, to the scope of extending market regulation and income support measures of the CAP to new EU members. Also, the WTO commitments of the candidate countries, especially on export subsidies, were carefully analysed by the E U in preparing proposals for production and support quota allocations under the CMO (common market organizations) for major problematic commodities. Thus, as a result of accession to the single market of the EU, significant implications are likely for trade regimes and trade flows for the majority of new members as well as domestic support measures for some of them. Based on the research of the impact of changes in the foreign trade regime on the import of agricultural products and foodstuff it's possible to argue that the benefits of the single market will be greatest for the enterprises that already are or can be integrated in the existing marketing system or can extend their own marketing and product promotion into the expanded market. This implies investment in marketing and product promotion by the buyers or sellers or both. For the third countries, outside the enlarged EU-25, the negative impacts of trade diversion are likely to be greater for those that currently have preferential trade agreements with one or more of the acceding countries.Among the most heavily impacted are likely to be Bulgaria and Romania during the time period between the current enlargement and the one that would include them. Then there are the Balkan States and Turkey, who also have relatively close trade relationships with the countries included in the 2004 enlargement. The E U trade preferences with these countries could be enhanced as a means of compensation for these negative impacts. Finally, a longer-run consequence of this accession is likely to be an acceleration of reform of CAP and related trade policies for agriculture. Two pressures in this direction are likely to coincide. One is the budgetary pressure, which was clearly recognized even during accession negotiations. The second pressure in the same direction is that the citizens of the eight CEE new member- states may find food prices rising toward the EU-15 levels while their incomes are still significantly lower. Thus, the forces that are pressing for a more rapid reform may find increasing support in the new member-states.
