Kazimiero Jauniaus Lietuviškas kalbomokslis (1897): egzemplioriai Lietuvos atminties institucijose

LTXIX a. paskutiniuoju dešimtmečiu, stiprėjant tautiniam sąmoningumui, išaugo lietuvių kalbos gramatikų poreikis. Patenkinti šį poreikį ėmėsi tuo metu ypač aktyvi visuomenės grupė – studentai. Dorpate (dab. Tartu) studijavę Povilas Jakubėnas, Pranciškus Vanagas ir Romualdas Žakevičius hektografavo Kazimiero Jauniaus lietuvių kalbos paskaitų, skaitytų Žemaičių (Telšių) kunigų seminarijoje Kaune 1885–1892 m., konspektus – Lietùvišką Kalbomõkslį. Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo sąlygomis hektografavimas tapo parankiu publikavimo būdu. Šio tyrimo objektas – išlikę hektografuoto Jauniaus Lietuviško kalbomokslio egzemplioriai, saugomi Lietuvos atminties institucijose. Tikslai keli: patikslinti šio darbo hektografavimo istoriją, nustatyti ir aprašyti išlikusius egzempliorius, įvertinti jų funkcionavimą XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Siekiant šių tikslų pirmiausia de visu apžiūrėti visi išlikę egzemplioriai, įvertinta būklė, įrišas, atlikta lyginamoji analizė. Lietuviško kalbomokslio funkcionavimui ištirti nustatytos egzempliorių proveniencijos, analizuoti rankraštiniai prierašai, taisymai, kitos skaitytojų paliktos žymos. Jų analizė leidžia įvertinti šio darbo sklaidą ir reikšmingumą XIX a. pabaigoje, lietuvių bendrinės kalbos kūrimosi laikotarpiu. Be to, skaitytojų pažymėtos klaidos galėtų pasitarnauti ieškant iki šiol nenustatyto Lietuviško kalbomokslio protografo – konspektų, kurie buvo hektografuoti. Reikšminiai žodžiai: XIX a. pabaiga, Kazimieras Jaunius, Povilas Jakubėnas, Pranciškus Vanagas, Romualdas Žakevičius, lietuvių kalbos gramatika, hektografinis leidinys, lietuviškos spaudos draudimas.

ENIn the last decade of the 19th century, as the national consciousness was growing, the need for grammars of the Lithuanian language increased. Students, who were a particularly active group in society at the time, took it upon themselves to meet this need. Povilas Jakubėnas, Pranciškus Vanagas and Romualdas Žakevičius, who were studying in Dorpat (now Tartu, Estonia), hectographed Lietùviškas Kalbomõkslis (Lithuanian Grammar), a conspectus of the lectures on the Lithuanian language by Kazimieras Jaunius, which were delivered at the Samogitian (Telšiai) Priest Seminary (based in Kaunas) in 1885–1892. Under the conditions of the ban of Lithuanian press in Latin characters, hectograph became a favoured way of publishing. The object of this research is the surviving copies of the hectographed Lietuviškas kalbomokslis by Kazimieras Jaunius. There are several goals: to clarify the history of the hectographing of this work, to identify and describe the surviving copies, and to assess their functioning in the late 19th century and early 20th century. To achieve these goals, first of all, the surviving copies were examined de visu, their condition and binding were assessed, and a comparative analysis was performed. In order to research the functioning of Lietuviškas kalbomokslis, the provenances of the copies were determined, and the manuscript notes, corrections, and other marks left by readers were analysed. Their analysis allows us to assess the dissemination and significance of this work at the end of the 19th century, during the period of the formation of Standard Lithuanian.In addition, the errors noted by readers could be useful in search for the unidentified protograph of Lietuviškas kalbomokslis – i.e., the manuscript conspectus that was hectographed. Keywords: late 19th century, Kazimieras Jaunius, Povilas Jakubėnas, Pranciškus Vanagas, Romualdas Žakevičius, grammar of the Lithunian language, hectograph publication, ban of the Lithuanian press.

• Kalbininkas Kazimieras Gasparavičius ir jo darbai. Žiemgala 2008, 1, 25-30.
• Kauno arkivyskupijos kurijos archyvaras kun. Petras Veblaitis (1895-1972). Soter 2010, 34 (62), 99-114.
• Kazimiero Jauniaus "Lietùviškas Kalbomõkslis. Baltiko padangese" (1897) - Jono Jablonskio "Lietuviškos kalbos gramatikos" (1901) šaltinis. Archivum Lithuanicum 2021, 23, 161-190.
• Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802-1918 metais. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2013. 190 p.
• Peterburgas Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje. Vilnius : Katalikų akademija, 2002. 179 p.
• Petras Avižonis. "Lietuviška gramatikėlė" (1898-1899).. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. 215 p.
• Pirmoji lietuviška Alma Mater: trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija.. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2022. 167 p.
• Profesorius Eduardas Volteris ir lietuviai 1882-1906 metais: straipsniai ir publikacijos.. Vilnius : Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, 2022. 518 p.
• Skaitantis Vaižgantas.. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. 372 p.