Ginkluota rezistencija Kražių valsčiuje (1944-1954)

LTMūsų istorijoje 1940-1990 metai - tai kraujuojančios žaizdos. Pokario laikotarpis - vienas iš didvyriškiausių, bet ir skaudžiausių mūsų tautos gyvenime. 1944-1954 m. partizanų kovos Lietuvoje tautos sąmonėje nustelbė net Antrąjį pasaulinį karą. 1944 m. stichiškai, nemobilizuojami, neverčiami išėjo tūkstančiai tautos vyrų į miškus priešintis prievartai, smurtui, neteisybei. Ginkluotas pasipriešinimas prieš socialinę okupaciją truko dešimtmetį. Tauta įrodė savo laisvės siekį. Be partizanų kovų, - rašo K. Girnius, - būtų ginčytinas klausimas, ar lietuviai brangino savo suverenumą, po jų - atsakymas pernelyg aiškus: taip, 40 000 Lietuvos partizanų savo gyvybe pasirašė. Akivaizdu, kad be didelės gyventojų paramos partizanai nebūtų taip ilgai išsilaikę. Raseinių (nuo 1947 m. Kelmės) apskrities (nuo 1950 m. rajono) Kražių valsčiaus teritorijoje 1944-1951 m. pasipriešinimas buvo visos Lietuvos to meto kovos ir kančios dalis.

• Lietuvos karaimai: etninis ir konfesinis tapatumas XX a. antrojoje pusėje ir XXI a. pradžioje. Lietuvos etnologija 2008, 8 (17), 73-96.
• Pivašiūnų Žolinės atlaidai: 2001 metų etnologinio tyrimo duomenimis. Istorija 2004, 59/60, 93-112.
• Processes of identity reconstitution for descendants of jewish emigrants from the Baltic and Central Europe in post-holocaust situations. Acta historica universitatis Klaipedensis 2009, 19, Identity politics: histories, regions and borderlands, 131-146.
• The Family and the ritual year in the modern Lithuanian City. Tradition and transformation. Kazan ; Moscow : T8, 2016. P. 224-236.
• Tradicijos ir inovacijos santykis tradiciją keičiančių folkloro ansamblių veikloje. Etninės kultūros tradicijų tęstinumas ir iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. P. 97-108.