Vilniaus bonifratrų Šv. Kryžiaus konvento bendruomenė XVIII a.: struktūra, sudėtis, sugyvenimas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vilniaus bonifratrų Šv. Kryžiaus konvento bendruomenė XVIII a.: struktūra, sudėtis, sugyvenimas
In the Journal:
Bažnyčios istorijos studijos. 2012, 5, p. 281-306, 417. Religinės bendrijos Lietuvos istorijoje: gyvenimas ir tapatybė
Keywords:
LT
Bendruomenė; Bonifratai; Bonifratrai; Konventas; Struktūra; Sudėtis; Vilnius; Šv. Kryžiaus konventas Vilniuje.
EN
Bonifratres; Community; Composition; Convent; Convent of the Holy Cross in Vilnius; Structure; Vilnius.
Summary / Abstract:

LTStraipsnio objektas - bonifratrų Šv. Kryžiaus konvento Vilniuje bendruomenė XVIII a. 1-ajame-9-ajame dešimtmetyje. Straipsnio tikslas – atskleisti konvento bendruomenės struktūrą, personalinę sudėtį bei aptarti bendro gyvenimo ypatumus. Pagrindinis straipsnio šaltinis – Vilniaus bonifratrų Šv. Kryžiaus konvento susirinkimų knyga, apimanti 1706-1786 m. Atlikus tyrimą sužinota, kad konvento bendruomenės priešakyje stovėjo prioras, antrąją vietą konvento hierarchijoje užėmė vikaras. Svarbiausi bendruomenės gyvenimo klausimai būdavo sprendžiami susirinkimuose, kuriuose galėjo dalyvauti visi visateisiai vienuoliai. Susirinkimų protokolai ne tik atskleidė, kaip gyveno Vilniaus konvento bendruomenė, bet ir iš dalies leidžia pajusti Lenkijos-LDK provincijos, ordino bei Vilniaus gyvenimo pulsą. Vilniaus bonifratrų šv. Kryžiaus konvento bendruomenės sudėtis keisdavosi dažnai. Palyginus susirinkimų dalyvių sąrašus bei naujokyno knygų duomenis, paaiškėjo, kad XVIII a. 2-ajį-4-ąjį dešimtmetį konvento bendruomenę sudarė Vilniuje noviciatą baigę vienuoliai. Bendruomenės sudėtį atnaujindavo ir iš kitų konventų pagyventi atsiųsti vienuoliai. Iš Vilniaus konvento broliai dažniausiai siųsti į Liubliną ir Naugarduką. Iš Viniaus naujokyno knygų sužinoma, jog konvente daugumą sudarė kilmingieji, kilę iš įvairių LDK vietų, iš kurių ypač išsiskyrė Vilkmergės pavietas. Iš susirinkimų protokolų matyti, jog broliai neretai pažeisdavo vienuolinio gyvenimo discipliną: vienuoliai dažnai bausti už girtavimą, rečiau už kitokius prasižengimus.

ENThe life of religious communities is a topic still meagrely studied in Lithuanian historiography. This article focuses on the life of the community of the bonifratres' (also known as the Brothers of Charity, the Brothers of St John of God or the Order of the Hospitallers of St John of God) convent of the Holy Cross (founded in 1635) in Vilnius in the 18l h century. In the first chapter the organization of the convent is presented describing the main offices and duties from the superior (he had influence not only at the local level, but also in the Polish-Lithuanian province), to the questors and infirmarii, who cared for the sick in the hospital. The conventual congregations, where all the main subjects of the everyday life were discussed, are analyzed in the second chapter. In chapters 3 to 4 attention is paid to the stability and change of the conventual community, as well as to the personalities of the friars. The research showed that in the 2-4 decade of the 18th century the majority of the friars were those who took vows after the noviciate in Vilnius, while in the second half of the century the community consisted mainly of the brethren coming from other convents of the Polish-Lithuanian province. According to the surviving books of the noviciate, the majority of the friars were nobles from the Grand Duchy of Lithuania. The fifth chapter is dedicated to the not always observable side of life of a conventual community: disagreements among the brethren, negligence and insobriety, disobedience and punishments. [autoriaus santrauka]

ISSN:
1392-0502
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46962
Updated:
2018-12-17 13:28:35
Metrics:
Views: 22    Downloads: 12
Export: