Kulto tradicija lokalioje religinėje bendrijoje: Birutės atvejis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kulto tradicija lokalioje religinėje bendrijoje: Birutės atvejis
Alternative Title:
Tradition of cult in local religious community: case of Birutė
In the Journal:
Bažnyčios istorijos studijos. 2012, 5, p. 9-24, 409. Religinės bendrijos Lietuvos istorijoje: gyvenimas ir tapatybė
Keywords:
LT
Bendruomenė; Birutė; Jėzuitai / Jesuits; Kultas; Lokali religinė bendrija; Religija / Religion; Tradicija.
EN
Birute; Community; Cult; Local religious community; Tradition.
Summary / Abstract:

LTViduriniojo sąvado pasakojimas apie Kęstučio ir Birutės santuoką yra heterogeniškas likusio teksto atžvilgiu. Šis epizodas skirtas pabrėžti Kęstučio valdžią Žemaitijoje, bet ne informuoti apie Vytauto gimimo aplinkybes. Veikiausiai Vytauto pretenzijų į Žemaitiją kontekste buvo suformuluota tradicija, kad Kęstutis iš Gedimino gavo valdyti Vilnių ir Žemaitiją kaip savo dalį (lygiagrečiai su Jaunučiu, gavusiu Vilnių ir Lietuvą). Mūsų aptartas epizodas yra sakytinės kilmės ir iliustruoja šią tradiciją, bet negalima pasakyti, kuriuo etapu jis su ta tradicija buvo susietas. Sakytiniame pasakojime galėjo būti išsaugoti ir tikėtini faktai apie Birutės pasipriešinimą bei prievartinį jos išsigabenimą. Palangoje dar XVI a. pradžioje klestėjęs kultas buvo suvoktas kaip skirtas kunigaikštienei, juo remiantis į sakytinį pasakojimą įterptas teiginys apie pastarosios sudievinimą.Šiuo būdu buvo sulietos Kęstučio žmonos ir kaimenės deivės Birutės figūros. Pastarasis yra žinomas iš Livonijos jėzuitų 1725 m. teksto, kuriame ši paminima kartu su arklių dievu – Ūsiniu. Konfliacijai postūmį veikiausiai davė tai, kad Kęstučio išrinktoji buvo reikšmingo vietinio kulto adepte ir atsisakymą tuoktis motyvavo nenoru palikti tėviškės ir genties dievus. Greičiausiai XVI a Palangoje ant Birutės kalno pastatyta koplyčia, dedikuota Šv. Jurgiui – kaimenės globėjui, turėjo pakeisti pagonišką kultą. [versta iš angliškos santraukos]

ENThe story of marriage of Kęstutis and Birutė in Lithuanian chronicles of middle recension is heterogenic in respect of the remaining text. This episode is designed not to inform about circumstances of Vytautas' birth, but to emphasize the rule of Kęstutis in Samogitia. It is likely that the tradition which claims that Kęstutis inherited the sovereignity over Trakai and Samogitia from Gediminas as his own share (in parallel with Jaunutis who inherited Vilnius and Lithuania) was formulated in the context of Vytautas' claims to Samogitia. The episode we discussed is of oral provenience and illustrates this tradition, though we cannot say in which stage they were connected. The plausible facts on the resistance to marriage of Birutė and her forced abduction could have been saved in the oral narration. The cult which lasted even until the 19th century was later conceived as dedication to the duchess and as such was used to interpret the material of oral narration.In this way two figures were merged: the wife of Kęstutis and Birutė, the Baltic (Curonian) goddess of herds. The latter is familiar from the report of Livonia's Jesuits in 1725, where it is mentioned along with Usins, the god of horses. The shift to conflation was probably done by the fact, that the chosen one of Kęstutis was significant adept of local cult, and the refusal to marry was motivated by reluctance to leave the homeland and tribal gods. The chapel on Birutė Hill in Palanga, which was dedicated to St. George, commonly regarded as a protector of animals, and was possibly built in the 16th century, had to replace the pagan cult. [From the publication]

ISSN:
1392-0502
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46957
Updated:
2018-12-17 13:28:34
Metrics:
Views: 26    Downloads: 12
Export: