Visuotinė istorija vidurinėje mokykloje: kokios permainos reikalingos?

LTValstybiniuose švietimo procesą Lietuvoje reglamentuojančiuose dokumentuose yra aiškiai pabrėžta: „Svarbiausias istorijos mokymo vidurinėje mokykloje tikslas - ugdyti istorinį mąstymą ir supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istoriškai nulemtas <...>. Pasaulio ir Lietuvos istorijos pažinimas sudaro sąlygas suprasti žmonijos istorinės raidos tendencijas, moko prognozuoti istorinių įvykių pasekmes, socialinių bei politinių procesų raidą bei padeda susidaryti demokratinės kultūros pagrindus, būtinus dabarties socialiniams procesams racionaliai vertinti ir kompetentingai dalyvauti šalies socialiniame ir politiniame gyvenime". Taigi istorijos mokymo proceso tikslą ir uždavinius vidurinėje mokykloje lemia ir perteikiamos mokiniams visuotinės istorijos arba, paprasčiau kalbant, pasaulio istorijos žinios. Ši medžiaga tampa ypač vertinga ugdant šiandieninį Lietuvos moksleivį, kaip Europos pilietį. Verta atkreipti dėmesį į vieną konceptualų ugdymo uždavinį, keliamą moksleiviui. Jis, padedant mokytojams, turėtų, „apmąstydamas Europos ir pasaulio kultūros tradicijas, raidos tendencijas ir šiuolaikines globalines problemas, ugdytis pilietinės sąmonės bruožus, būtinus asmeniui, kaip Europos ir pasaulio bendrijos nariui". Tuo pasakoma, kad vidurinėje mokykloje stiprinamas visuotinės istorijos mokymas. Bet ar mokykla ir pedagogai jau tam pasirengę? Ar pakanka patirties ir mokomosios medžiagos? Ar mokymo priemonės, svarbiausia, vadovėliai, tam pritaikyti? Kas yra jau daroma naujo? Ar reikalinga istorikų mokslininkų ir universitetų dėstytojų operatyvi parama istorijos mokytojams? Visi šie klausimai tiesiogiai siejasi su visuotinės istorijos kursų mokymu šiandieninėje vidurinėje mokykloje. Straipsnio tikslas - trumpai aptarti visuotinės istorijos vidurinėje mokykloje gilinimo ir plėtimo būtinumą bei glaustai apžvelgti su tuo susijusias problemas ir galimus jų sprendimo būdus. [p.

ENWhen Lithuania joined the European Union on the 1st of May 2004, strengthening of the society's attention to European culture and history has been started. To educate a citizen of Europe in the wide sense of the word, more attention is paid at Lithuanian school to teaching and improving the subject of universal history. Several problems in this educational process have been noticed. The issue of the ratio between Lithuanian history and universal history at the classes of this subject haven't been discussed so far. The problem of history textbook, integrated or separate for Lithuanian, European and the world's history, has emerged. Discussions on the most suitable topics are needed to optimally implement educational tasks. Therefore discussion and determination of criteria of change and selection of the textbook themes is desirable. It is already obvious that more attention will be paid to European culture and human household in the historical section. Compiling of new learning facilities (samplers, readers, aliases, practical exercise books, etc.) adapted to better leaching of European history is necessary.In the Vilnius Pedagogical University, faculty of History, Department of Universal History, under scholastic topic Universal History in Lithuanian Culture, the problem of teaching Universal History at Secondary School is defined as a component part. Lecturers giving classes to universal history sooner notice relevance of new themes and problems and rapidly implementing them in their courses, could recommend them, as separate issues, to the school. They could theoretically and practically contribute to the assistance for teachers in the process of improvement of teaching universal history classes at school. Teachers of history giving lessons of universal history regularly encounter and will encounter in the future with the problem of improvement of the educational process, actual solution of which would be cooperation with historians working at universities, participation in conferences and methodical seminars, constant attention to subject-related and methodical novelties, active and methodically-based experimenting and dispersion of accumulated experience within the community of teachers of history.

• Ar verta lituanizuoti visuotinės istorijos kursą bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje?. Visuotinė istorija Lietuvos kultūroje: tyrimai ir problemos. Vilnius: Versus aureus, 2004. P. 161-171.
• Istorijos vadovėlių autorių pilietinė atsakomybė. Istoriko atsakomybė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2002. P. 228-236.
• Visuotinės istorijos lituanizavimas ir perspektyvos.. Visuotinė istorija Lietuvos kultūroje: tyrimai ir problemos. Vilnius: Versus aureus, 2004. P. 9-14.