Kalbų konkurencijos atspindžiai Dieveniškių apylinkių kalbiniame kraštovaizdyje XX a. pr. – XXI a. pr.: antkapinių užrašų kiekybinis tyrimas

LTXIX a. pab. – XX a. pr. vykusi intensyvi etnolingvistinė Pietryčių Lietuvos gyventojų kaita labiausiai paveikė rytinius lietuvių kalbos arealo paribius. Pasak kai kurių autorių, praradusios kontinuumą su pagrindiniu lietuvių kalbos masyvu, galutinai išnyko dauguma lietuvių kalbinių salų (Gaučas, 1993; Zinkevičius, 2008). Remiantis XIX a. pab. – XX a. pr. šaltiniais (Anonim, 1898; Rozwadowski, 1901) ir 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, per 130 metų lietuviškai kalbančiųjų skaičius paskutinėje iš salų – Dieveniškių krašte – sumažėjo daugiau nei 13 kartų (nuo 7 108 iki 512), ir apie 2021 m. lietuviakalbiai tesudarė tik 24 proc. vietos gyventojų. Kiekybinis Dieveniškių antkapių užrašų (iš viso ištirta 4 367 antkapinių užrašų) tyrimas leido statistiškai įvertinti per pastarąjį šimtmetį vykusią lietuvių ir slavų kalbų sąveiką ir parodyti jos įtaką kalbinei kaitai. Išanalizuoti duomenys rodo, kad tiriamoje vietovėje dominuoja užrašai lenkų kalba, kurie sudaro 69 proc. visų užrašų. Tačiau užrašų lietuvių kalba nuolat daugėjo: nuo mažiau nei 13 proc. iki 1940 m. iki daugiau nei 37 proc. per pastarąjį dešimtmetį. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Dieveniškių apylinkėse rašytinės lietuvių kalbos prestižas didėja. Šis procesas ypač sustiprėjo po 1990 m., atkūrus Lietuvos valstybę. Kultūrinę ir kalbinę gyventojų kaitą galimai lemia valstybinės kalbos statuso stiprėjimas regione. Keywords: GIS, geordvinė analizė, Dieveniškės, Pietryčių Lietuva, kalbinis kraštovaizdis, antkapiniai užrašai.

ENThe intensive ethnolinguistic changes in Southeastern Lithuania between the late 19th to mid-20th century significantly impacted the eastern fringes of the Lithuanian linguistic area. In the late 1800s and early 1900s, Lithuanian language predominated, but over time most of Lithuanian-speaking enclaves disappeared due to disrupted continuity with the main Lithuanian-speaking territory (Gaučas, 1993; Zinkevičius, 2008; Gudaitis, 2024). According to sources like Anonim (1898), Rozwadowski (1901), and the 2021 census, the number of Lithuanian speakers in Dieveniškės region declined from 7108 to 512 in 130 years. By 2021, they made up only 24% of the local population. The quantitative study on 4367 gravestone inscriptions in Dieveniškės provided a statistically valid assessment of the interaction between Lithuanian and Slavic languages and the shifts in their influence over the last century. According to the findings, Polish inscriptions dominate, accounting for 69% of the total in the area. However, the share of Lithuanian language inscriptions rose steadily – from less than 13% before 1940 to over 37% in the last decade. The findings indicate the increasing prestige of written Lithuanian in Dieveniškės area. The process has been particularly evident since 1990, when Lithuania regained its independence. The cultural and linguistic identity revitalization of the population is likely to be influenced by the strengthening of the status of the official language in the region. KEYWORDS: GIS, geospatial analysis, Dieveniškės, Southeastern Lithuania, linguistic landscape, gravestone inscriptions.

• Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida: XVII a. antroji pusė - 1939 m. : istorinė-geografinė analizė. Vilnius : Inforastras, 2004. 122 p.
• Lietuvių tarmių kilmė.. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 293 p.
• (Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2023. 559 p.
• Petro Būtėno aprašytų XX a. pradžios okuojančių šnektų ribų rekonstrukcija. Petras Būtėnas: skiriama 125-osioms gimimo metinėms. Panevėžys : Komunikacijos centras "Kalba. Knyga. Kūryba", 2021. P. 45-64.
• Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas.. Acta linguistica Lithuanica 2021, 84, 149-172.
• Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio tarmės kaitai nustatyti koncepcija ir realizacija. Baltistica 2022, 57, 2, 291-327.
• Vilniaus lenkų kalbinė savimonė, daugiakalbystė ir tapatybė. Miestai ir kalbos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. P. 153-173.