Civilinės atsakomybės draudimas: nukentėjusio asmens teisė į draudimo išmoką

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Civilinės atsakomybės draudimas: nukentėjusio asmens teisė į draudimo išmoką
Alternative Title:
Liability insurance: the right of the injured third party to claim insurance compensation
In the Journal:
Teisė. 2003, t. 49, p. 66-75
Keywords:
LT
Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Draudimas / Insurance.
Summary / Abstract:

LTLietuvos Aukščiausiojo Teismo požiūris į civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir nukentėjusio asmens teisės kreiptis dėl draudimo išmokos prigimtį yra skirtingas. Pirmuoju atveju civilinės atsakomybės draudimo sutartis laikoma sutartimi trečiojo asmens naudai, antruoju atveju – žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės perkėlimas draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę. Tačiau civilinės atsakomybės draudimo istorija pateikia keletą skirtingų požiūrių. Istoriškai civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai taikyta sutartinių ryšių uždarumo doktrina. Vėliau Anglijos teisėje atsirado įstatyminis kreditorinio reikalavimo perėjimas: jei draudėjas bankrutuoja ar yra likviduojamas, jo teisės į draudimo išmoką pereina nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Rusijos civilinės teisės mokslas, iš esmės pripažino, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartis gali būti sutartimi trečiojo asmens naudai. Romaniškos kontinentinės teisės sistemos erdvės valstybės išplėtojo tiesioginio ieškinio (action directe) institutą, kuris plačiai paplito transporto priemonių savininkų privalomajame civilinės atsakomybės draudime.Išanalizavus galimus požiūrius į civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmę galima padaryti keletą išvadų. Kai sutartyje numatyta nukentėjusiojo trečiojo asmens teisė dėl draudimo išmokos išmokėjimo kreiptis į draudiką, nėra jokio pagrindo civilinės atsakomybės draudimo sutarties nelaikyti sutartimi trečiojo asmens naudai. Įstatymas gali nustatyti atvejus, kai nukentėjęs trečiasis asmuo gali tiesiogiai pateikti žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, nepaisant to, kokią draudimo išmokos išmokėjimo tvarką šalys numatė draudimo sutartyje. Tokios įstatymų nuostatos yra būtinos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, kurio tikslas yra nukentėjusių asmenų interesų apsauga, atveju. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis negali sukurti pareigos nukentėjusiam trečiajam asmeniui kreiptis į žalą padariusio asmens draudiką dėl išmokos išmokėjimo, o tik teisę. Taip išplečiamos nukentėjusiojo trečiojo asmens galimybės gauti visišką žalos atlyginimą. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Civilinės atsakomybės draudimas; Nukentėjusysis; Draudimo išmoka; Liability insurance; Injured; Insurance compensation.

ENThe Supreme Court of Lithuania used different views to the nature of a liability insurance contract and the right of the injured third party to claim insurance compensation. The first one relates with the legal institute of the contract for the benefit of the third party, and the second to the idea that the person liable for the accident cedes his obligation to indemnify the victim to his liability insurer. However, history of liability insurance suggests a variety of possible approaches. Historically the first approach to the nature of liability insurance contract was suggested by the doctrine of privity of contract. Later the English law has developed the legal institute of the statutory assignment: when the policyholder is declared bankrupt or liquidated his rights against his liability insurer are assigned to the injured third party. Russian legal scholarship accepted the approach that the liability insurance contract is one of the contracts for the benefit of the third parties. The roman countries of the civil law tradition have developed the legal institute of the direct action that is widespread in the compulsory motor insurance.The analysis of possible approaches draws out some conclusions. If the right of the injured third party to claim insurance compensation is mentioned in the liability insurance contract there are no grounds to say that liability insurance contract is not the contract for the benefit of the third party. The law can establish certain cases where the injured third party is granted with the rights of direct action. Then these rights will exist despite the fact that contractual provisions don't mention the existence of such rights. Legal provisions of direct action right are essential in the case of compulsory insurance that aims to the full protection of victims' interests. The liability insurance contract cannot create any obligation for the injured third party to claim insurance compensation, but the right. The existence of the liability insurance contract is just an additional guarantee that the victim will be indemnified. [From the publication]

ISSN:
1392-1274; 2424-6050
Subject:
Related Publications:
  • Draudimo sutarčių teisė / Tomas Kontautas ; Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius : Justitia, 2007. 271 p.
  • Draudimo teisė : nepriklausomų draudimo tarpininkų veiklos ypatumai / Tomas Talutis. Vilnius : RDI grupė, 2009. 237 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/45994
Updated:
2018-12-17 11:18:18
Metrics:
Views: 32    Downloads: 14
Export: