Egzistenciniai Friedricho Nietzsche’ės panestetinės filosofijos motyvai

LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į vieno pagrindinių egzistencializmo pirmtakų Nietzschees veikaluose ir mąstymo stiliuje išryškėjusias su filosofinės problematikos ontologizavimu bei estetinimu, tai yra egzistencinių motyvų įtakos augimu bei filosofijos suartinimo su menu susijusias, Vakarų filosofinės minties esmines transformacijos problemas. Teksto pradžioje glaustai aptariamas Schopenhauerio, ankstyvųjų vokiečių romantikų bei Wagnerio idėjų poveikis ankstyvajai Nietzschees filosofijai ir jai būdingam antikos kultūros bei muzikalumo kultui. Vėliau dėmesys perkeliamas į klasikinio meno idealų įtakotą brandžią Nietzschees filosofiją, kurioje radikaliai transformuojami pamatiniai vokiečių klasikinės racionalistinės filosofijos principai. Joje į pirmą planą iškyla egzistencializmo filosofijai būdingi bruožai bei motyvai. Tekstuose įsigalintis lankstus poetinis filosofavimo stilius, suartėdamas su menu ir panaudodamas įvairias naujas meninės išraiškos priemones - poetinio ritmo galimybes, metro formas, pasikartojimus, anaforas, epiforas, meistrišką kontrastingų asociacijų derinimą - sukuria ypatingą meninės formos rišlumą ir muzikalumą, įtraukiantį visą skaitytojo esybę ir veikiantį jo mąstymo bei pasaulio suvokimo būdą. Esminiai žodžiai: Nietzsche, egzistencializmas, neklasikinė filosofija, estetiškumas, muzikalumas, poetinis mąstymo stilius.

ENThe principe focus of the essay is a basic existential origins in Nietzsches works and the style of thinking. They became clear with the problem of philosophical ontologism and the esthetic, i.e. the growt of the influence of existential and estetic motives. This led to the closer affinity between philosophy and art related to the Western transformation of the essence of philosophical though. At the beginning of the text the discussion in focused on Schopenhauers, earlier German romantics, and Wagner s influence on earlier Nietzsches philosophy and his characteristic attunement to the antique culture and musical cult. Later the attention shifts to the influence of the ideal arts in Nietzsches nature philosophy which radically transforms the basic principles of German classical rationalistic philosophy. The primary plan of this transformation are features and motives characteristic to existentialism. The predominant style of philosophising is flexible and poetic, approaching arts and employing various and novel forms of expression. There are possibilities of poetic rhythm, metric repetitions, substitutions, allusions, and masterful attunement of contrasts. This creates an impressive form of artistic intertwining and musicality, involving the total being of the reader and transforming her mode of thinking about and being in the world. Keywords: Nietzsche, existentialism, non-classical philosophy, esthetics, musicality, poetic style of thinking.

• Grožis ir menas: estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija. Vilnius : Vilniaus dailės akademija, 1996. 707 p.
• Nietzsche’ės neklasikinė filosofija.. Gyvenimo apologija: Nietzsche'ės teorinės interpretacijos. Vilnius: Versus aureus, 2007. P. 13-68, 433-434.
• Nietzsche: gyvenimas ir pasaulis. Athena 2008, 4, 22-49.