Women and men parliamentarians: positions and dispositions

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaAnglų kalba / English
AntraštėWomen and men parliamentarians: positions and dispositions
Autoriai
LeidinyjeLithuanian political science yearbook . 2004, 2003, p. 114-138
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTLytis; Moterys; Politinė kultūra; Seimas
Santrauka / Anotacija

LTEmpiriniu tyrimu paremto straipsnio pagrindas – struktūruotų interviu su visomis 14 moterų, 2004 m. buvusių Lietuvos Respublikos Seimo narėmis, ir 14 vyrų seimo narių (kontroline grupe) analizė. Bendrosios lyčių reprezentacijos vadovaujančiose pozicijose Seime tendencijos ir parlamentar(i)ų nurodomas frakcijos vaidmuo priimant jų politinės karjeros sprendimus, vyrų ir moterų parlamentar(i)ų politiniai prioritetai, politinės veiklos stiliai ir požiūriai į politinę veiklą viešumo/privatumo terminais, politinės ambicijos ir nuolankumas partijos/frakcijos sprendimams rodo, kad, pirma, lyčių pasiskirstymas politinės veiklos sferose Seime iš esmės yra sukuriamas vadovaujantis tais pačiais tradiciniais lyčių vaidmenų pasiskirstymo visuomenėje principais. Antra, nepaisant, kad moterys yra atstovaujamos ir matomos vadovaujančiose pozicijose Seime, ne visos aukščiausios Seimo pozicijos moteriai realiai pasiekiamos. Trečia, visumoje moterys Seimo narės yra mažiau nei vyrai laisvos pasirinkti parlamentinės veiklos sferas ir formuoti savo parlamentines karjeras. Taigi atsakymas į vieną iš straipsnyje keliamų fundamentalių klausimų – ar Lietuva yra istorinio ir lemiamo lyties veiksnio politikoje pripažinimo fazėje? – yra teigiamas: lyties veiksnys yra priimamas kaip iššūkis, lyties potencialo klausimas svarstomas tiek moterų, tiek vyrų parlamentar(i)ų. Tuo tarpu atsakymas į kitą klausimą – ar moterys politikės turi pakankamai galios reikšmingai įtakoti esamus politinius sprendimus ir tendencijas? – neigiamas: struktūriškai moterų Seime vis dar yra per mažai. [Iš leidinio]

ENThis article, based on empirical research, analyzes structured interviews with all 14 women, who were members of Parliament of the Republic of Lithuania in 2004, and 14 male members of the Parliament (control group). From interviews one can conclude: trends in general representations of gender in senior positions of the Parliament and the role of parliamentarians’ fractions in taking decisions about their political careers, political priorities of male and female parliamentarians, styles of political activities and attitudes towards political activities in terms of publicity/privacy, political ambitions and deferral to party/fraction decisions demonstrate that, first, gender differentiation in the areas of political activities in the Parliament is created according to the same principle of traditional differentiation of genders in society. Second, despite the fact that women are represented and seen in senior positions in the Parliament, in practice, not all highest positions are accessible to women. Third, in general, female members of Parliament are more restricted in the choice of parliamentary activity areas and advancement of their parliamentary careers. Thus, Lithuania has reached historical and critical juncture of recognizing gender factor in politics. Gender factor is accepted like a challenge, the issue of gender potential is discussed by both – female and male parliamentarians. Meanwhile, the answer to the next question: do women politicians have enough power to influence current political decisions and trends, is negative. In structural terms, there are still too few women in the Parliament.

ISSN1392-9321
Mokslo sritis
Susijusios publikacijosWomen, international political representation, and public discourse. Some (en)gendered motives of EP elections in Lithuania / Aurelija Novelskaitė. Gender matters in the Baltics. 2008. P. 190-214.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4576
Atnaujinta2018-12-17 11:20:19
Metrika Peržiūros: 21    Atsisiuntimai: 2