Miesto tapatybės ženklų sistema, arba miesto poezija neliteratūriškai
LTDarbe nagrinėjamos miesto tapatumo problemos, siekiant formuoti universalų miesto tapatumo struktūros modelį, pagal jį klasifikuoti miestų išskirtinius bruožus, sudarant aiškų, moksliškai pagrįstą tapatumo karkasą. Teigiama, kad nestruktūravus tapatumo sudėties, diskusijos apie tapatumą rizikuoja likti literatūriškos ir padrikos, nesukuriančios tęstinumo ekonominėje, kultūrinėje ir politinėje plotmėse. Atskleidžiama, kad miesto tapatybė gali būti keičiama, nes laikui bėgant keičiasi gyventojai, jų tautybė, išsilavinimas, veiklos sritys, pramonės šakos, tačiau kartu išlieka miesto istorijos ženklai. Todėl konstatuojama, kad kiekvieno miesto tapatumas yra dvejopas - kintamas ir nekintamas. Senamiesčių nekintamoji tapatumo dalis yra gerokai didesnė nei kintamoji, o naujose miestų dalyse nekintamoji tapatumo dalis gerokai mažesnė, ir gerokai daugiau elementų gali būti keičiami. Atskleidžiama, kad pagal Lietuvos paveldosauginę logiką saugoma senamiesčių ar miestelių struktūra ir architektūra, pamirštant, kad čia nebegyvena tie žmonės, kurie tuos miestus pastatė, todėl susiklosto situacija, kai žmonių tapatybė pasikeitė, o miesto tapatybei keistis kartu neleidžiama, stengiamasi išlaikyti muziejinę praėjusių amžių nuotaiką. Pabrėžiama, kad taip atsiranda iškreipta vietos tapatybė, kuri yra dirbtinė, kuriama ne vietos gyventojų, o aplinkosaugininkų ir inertiškų valdininkų. Konstatuojama, kad dirbtinė tapatybė yra neįdomi tapatybė, todėl šiandien norint kurti vertybes ateičiai, reikia atspindėti 21 amžių, nepamirštant kad be ankstesniųjų amžių 21 amžius nebūtų atėjęs.
ENThis work analyses issues on identity of the city helping to form universal structural model of the identity of the city, which could be used for the classification of particular features of cities forming clear and scientifically based framework of identity. It is stated that due to the unstructured composition of identity discussions on identity are at risk to stay literary and desultory, not creating continuity in economic, cultural and political dimensions. It is revealed that identity of the city may be changed because over time its residents, their nationalities, background, fields of activities and industry also change; however, signs of history of the city remain. Therefore, it is stated that the identity of each city is dual, i.e. changing and fixed. Fixed part of identity of old cities is significantly bigger than the changing one, while in new parts of cities fixed part of the identity is significantly smaller and significantly larger part of elements may be changed. It is revealed that according to Lithuanian protection logics it is necessary to preserve structure and architecture of old cities or towns; however, it is forgotten that these places are no longer inhabited by people who had build these cities; therefore, that leads to situations when the nationality of people has changed but the identity of the city is left the same because it is aimed to preserve museum mood of previous ages. It is emphasized that this creates twisted local identity, which is artificial and is formed not by local residents, but by environmentalists and passive officials. It is stated that artificial identity is unexciting identity; therefore, today in order to form values for the future it is necessary to reflect the 21st century keeping in mind that without previous ages the 21st century would not have come.
