Lietuvos latviai: 1918-1940 m. : Latviai Lietuvos religinėse bendruomenėse

LTLietuvos latviai priklausė skirtingoms religinėms bendruomenėms. Dauguma jų buvo evangelikai liuteronai, antra pagal gausumą konfesija – katalikai, treti – baptistai. Latviai liuteronai ir baptistai geriausiai plėtojo ir palaikė savąją tapatybę, o latvių katalikai įsiliejo į lietuvių katalikų bendruomenes. Pastangos išsaugoti latvių tapatybę pasireiškė per religinių bendruomenių ir draugijų veiklą. Parapijų poveikis bent jau pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais kultūrine prasme nebuvo ryškus dėl Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios susiskaldymo etniniu pagrindu ir didesnės vokiečių kunigų įtakos. Parapijų kaip tautiškumo centrų įtaka padidėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai iš Lietuvos kilę latvių tautybės kunigai, baigę mokslus, pradėjo aktyviau veikti savo bendruomenėse. Parapijos, draugijos ir tautinės mokyklos stiprino latvių tautinę bendruomenę Lietuvoje. Latvių liuteronų parapijų veikla sustiprėjo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, o draugijų ir mokyklų veikla buvo sustabdyta Antrojo pasaulinio karo metu. Priešingai nei draugijos ar mokyklos, parapijos, nors ir susilpnėjusios, tęsė veiklą pokariu. Jos tapo vos ne vieninteliais Lietuvos latvių kultūriniais centrais sovietmečiu. Sovietmečiu buvo palaikomi daug atviresni ir glaudesni santykiai su Latvijos liuteronų bažnyčia. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 1918-1940; Latviai; Latviai katalikai; Lietuvos evangelikai liuteronai; Lietuvos latviai; Lietuvos tautinės mažumos; Nepriklausoma Lietuva; Religinės bendruomenės; 1918-1940; Independent Lithuania; Latvians; Latvians in Lithuania; Lithuanian Evangelical Lutherans Catholics; Lithuanian ethnic minorities; Religious communities.

ENLithuanian Latvians belonged to different religious communities. Most of them were Evangelical Lutherans, the second group was Latvian Catholics, and the third – Baptists. Latvian Lutherans and Baptists succeeded best in developing and maintaining the Latvian identity, and Latvian Catholics were absorbed by Lithuanians Catholics. Efforts to preserve the Latvian identity manifested themselves through the activities of religious communities and societies. The Latvian Evangelical Lutheran parishes during the first years of independent Lithuania (1918-1940) did not become the cultural centres of Latvian national community because of the disunity of the Lithuanian Evangelical Lutheran Church on ethnic grounds and larger impact of German priests. The influence of a parish as a national centre increased in the fourth decade of the 20th century when the priests of Latvian origin born in Lithuania after completion their education there joined the confessional activities. Parishes, societies and national schools contributed to a better consolidation of Latvian national community in Lithuania. Activities of Latvian Lutheran parishes intensified in the end of the fourth decade of the 20th century, while the activities of societies and schools were suspended during World War II. Contrary to societies or schools, the parishes although weakened, continued their activities in the post-war period. They became almost the only Lithuanian Latvian cultural centres during the Soviet period. In Soviet times, more open and closer relationships with the Latvian Lutheran Church were maintained. [From the publication]