Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII-XIX amžiaus Lietuvoje
LTŠią knygą – nors iš pirmo žvilgsnio joje nagrinėjamos labai skirtingos temos – persmelkia pagrindinis klausimas: kaip bendruomenė save apibrėžia ir kaip tuos apibrėžimus išreiškia skirtingais istoriniais laikais? Kaip bendruomenė suvokia savo tapatybę? Pagal tai ji nubrėžia santykius su kitais, juos įsivaizduoja ir pavaizduoja, generuoja ir įgalina gyvuoti vienokias ar kitokias figūras, mitus ar legendas. Pirmojoje knygos dalyje nagrinėjama legenda apie Rykantų bažnyčios užkerėjimą. Klausimas, kodėl ta legenda buvo tikima, išveda į platų kultūrinį lauką, kuriame stengiamasi parodyti, kaip tos epochos tikėjimai ir nuostatos leido tarpti šiam pasakojimui. Antroji dalis skirta figūrų analizei, kitaip pratęsiamas ir parodomas konfesinės tapatybės veikimas. Reformatai buvo diskredituojami ne tik anapusybė plane, bet ir valstybiniame lygmenyje: jie laikyti nepatikimais valstybės piliečiais. Toliau knygoje nagrinėjama, kokias figūras pasitelkdavo lietuviai reformatai, mąstydami apie lietuvius katalikus. Trečiojoje dalyje pereinama prie diachroninio dėstymo klausiant: kaipgi keičiasi tapatybė? Kokios yra transformacijos logikos? Pagrindinis knygos siekis – suvokti, kaip žmonės įreikšmina savo poelgius, galvojimus apie kitus, savo aplinką. Siekiama iš užmaršties prikelti tą reikšmių pasaulį, kuriame gyveno, pagal kurį orientavosi, su kuriuo kovojo, kuriam nusilenkė, kurį keitė mūsų protėviai.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Istorinė savimonė; Lietuvių tapatybė; Mitologija; Mitologija ir istorija; Tapatybė; Historical consciousness; History; Identity; Lithuania; Lithuanian self-perception; Mythology; Mythology and history.
ENAlthough from the first sight it seems that the book analyses very different topics, it is concentrated to one main issue: how the community determines itself and how those determinations are expressed in different historical periods. How does the society perceive its own identity? According to that, it defines relationships with others, it imagines and depicts, generates and enables one or another figure, myth or legend. The first part of the book analyses a legend about a spell on Rykantai church. A question „why people believed in the legend?“ reveals a wide cultural field where it is intended to demonstrate the way in which believes and attitudes of that epoch allowed the narration to prosper. The second part is about the analysis of figures and continuation and presentation of the effect of confessional identity. Reformers were discredited not only in the plan of beyond but in the state's level, as well: they were treated as unreliable citizens of the state. Moreover, the book analyses the figures that were used by Lithuanian reformers reflecting on Lithuanian Catholics. The third part is about diachronic enunciation. The main questions are: how does the identity change? What are the logics of transformation? The main aim of the book is to understand the way in which people give prominence to their actions, minds about others and their own environment. It is intended to breathe a new life to the world of meanings of our ancestors because they lived in that world, fought against it and changed it, but it allowed them to orient and they paid obeisance to it.
- Asmens ir tautos istorijos mitologizacija XIX a. pabaigos lietuvių literatūroje / Irena Buckley. Česlovo Milošo skaitymai. 2013, 6 p. 9-15.
- Continuity and discontinuity in the sacral landscape of Lithuania / Vykintas Vaitkevičius. Ecologies of crusading, colonization, and religious conversion in the medieval Baltic : Terra Sacra II / edited by Aleksander Pluskowski. Turnhout: Brepols, 2019. P. 185-195.
- "Homo ridens": the joking human in Lithuania from the late nineteenth to the early twenty-first centuries / Salomėja Bandoriūtė. Storytelling human: Lithuanian folk tradition today / compiled and edited by Lina Būgienė. Boston, Massachusetts : Academic Studies Press, 2020. P. 172-208.
- Images of Lithuania in the first half of the nineteenth century / Zita Medišauskienė. Spatial concepts of Lithuania in the long nineteenth century / edited by Darius Staliūnas. Brighton (Mass.): Academic Studies Press, 2016. P. 96-188.
- Jonas Basanavičius - trakiškosios lietuvių kilmės teorijos kūrėjas / Vytautas Budvytis. Tautosakos darbai 2021, 62, p. 130-153.
- Kosto Ostrausko draminiai istorijos perrašymai / Reda Pabarčienė. Žmogus ir žodis. 2018, 2, p. 51-69.
- Miestas ir miestiečiai: kultūrinė atmintis ir tapatumas / Vytautas Rubavičius. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 71, p. 111-125.
- Mitologija ir politika: Vilniaus įkūrimo mitas kaip politinis pasakojimas / Vytautas Ališauskas. Senoji Lietuvos literatūra. 2014, 37 p. 15-66.
- Nacionalinis tapatumas ir etnokultūrinės bendruomenės : Lietuvos kelias / Vytautas Rubavičius. Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys / sudarytojas Aivaras Stepukonis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 30-58, 261-262.
- Vokietis „Lietuvių kalbos žodyno“ pasaulėvaizdyje / Danutė Liutkevičienė. Bendrinė kalba. 2020, 93, 1 pdf (39 p.).
