Pietų Lietuvos partizanų srities rezistentų negrožinė literatūra kaip trauminė atmintis
LTStraipsnyje analizuojami Pietų Lietuvos partizanų srities rezistentų dienoraščiai, atsiminimai kaip trauminė atmintis. Tyrimo metodologija – Nigelo C. Hunto pateikta trauminės atminties koncepcija, kuri išdėstyta knygoje „Atmintis, karas ir trauma“ (2010). Tai interdisciplininio pobūdžio darbas, kuriame ištrinama riba tarp atminties, istorijos, psichologijos. Mokslininkas pateikia savas „istorijos“, „kolektyvinės atminties“, „socialinio diskurso“, „pasakojimo“ apibrėžtis, nes šie terminai skiriasi įvairiose disciplinose. „Lietuvos partizanų Dzūkų grupės štabo veiksmų dienoraštis“, vestas Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, atskleidžia istorines partizanų grupės steigimosi aplinkybes ir rodo, kaip siejasi trauma ir istorija. Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų knyga „Daugel krito sūnų“ liudija, kad prisiminimai yra savirefleksyvūs, determinuoti laiko, kad juose užfiksuota daug socialinių diskursų ir trauminės patirties. „Liongino Baliukevičiaus-partizano Dzūko dienoraštis“ yra autentiškas tekstas. Autorius žvelgia kaip asmuo, bet jis pateikia platų Lietuvos visuomenės ir istorijos vaizdinį. Jis kuria ir asmeninį pasakojimą, ir reflektuoja sovietų ideologiją bei partizanų traumas. Trauminė atmintis Lietuvos partizanų atveju buvo labai gyva, momentinė, dabartinė, neturėjusi galimybių itin transformuotis. Šios trauminės atminties pagrindas yra individuali atmintis (Kazimieraitis), socialiniai diskursai (Vanagas), asmeninis pasakojimas (Dzūkas).Dienoraščių ir atsiminimų autoriai turėjo psichologinį ryšį su aprašomais dalykais, todėl visa, kas užfiksuota, dar nebuvo istorija. Dienoraščiai ir atsiminimai buvo trauminė atmintis autoriams, bet mums tai jau istorija. Visi šie skirstymai yra reliatyvūs, bet mes galėtume sakyti, kad šie negrožiniai tekstai yra reakcijos į traumas. Turėtume sutikti su N. Huntu, kad be istorijos, atminties ir pasakojimo mes esame niekas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Atsiminimai; Dienoraščiai; Istorija; Nigelas C. Huntas; Partizanai; Pietų Lietuva; Trauminė atmintis; Diaries; History; Memoirs; Memories; Memory; Nigel C. Hunt; Partisans; Southern Lithuania; Traumatic memory.
ENArticle deals with the diaries and memories of Southern Lithuania Partisan Region resistants as a traumatic memory. The research methodology is the "traumatic memory" conception by Nigel C. Hunt proposed in his book "Memory, War and Trauma" (2010). It is an interdisciplinary work because the boundary between memory, history and psychology is blurred. Hunt presents his own definitions of "History", "Collective Memory", "Social Discourse", "Narrative" because they are different across disciplines. The "Diary of Lithuanian Partisan Dzūkai Group Headquarters' Actions" written by Juozas Vitkus-Kazimieraitis reveals the historical situation of partisan establishment and demonstrates how trauma and history interrelate. The book of memories "Many Sons Fall" by Adolfas Ramanauskas (Vanagas) shows that memories are self-reflexive, determined by time interval; so many social discourses and traumatic experiences are recorded in them. The diary of the participant of the Resistance Movement, Dzūkas, is an authentic text. Baliukevičius-Dzūkas presents a personal view, together presenting a broader image of Lithuanian society and history. He creates both a personal narrative and contemplates the soviet ideology as well as traumas of partisans.The traumatic memory in Lithuanian partisans' case was very lively, instantaneous; it had no possibilities to change. The basis of the traumatic memory is an individual memory (the Kazimieraitis' case), social discourses (the Vanagas' case), and personal narrative (the Dzūkas' case). The authors of diaries and memories had a psychological relation with the matters described. Therefore, everything that was recorded still was not history. The diaries and memory books were a traumatic memory for the authors, but it is history for us. All these distinctions are relative, but we could argue that these non-fiction texts are responses to traumas. We should agree with Hunt stating that we are nothing without history, memory and narrative. [From the publication]
- Kruvinos žemės : Europa tarp Hitlerio ir Stalino / Timothy Snyder ; iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas. Vilnius : Tyto alba, 2011. 566 p.
- Lietuvos partizanai 1944-1953 m / Nijolė Gaškaitė, Dalia Kuodytė, Algis Kašėta, Bonifacas Ulevičius. Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1996. 494 p.
- Liongino Baliukevičiaus - partizano Dzūko dienoraštis : 1948 m. birželio 23 d. - 1949 m. birželio 6 d. / [parengė Algis Kašėta]. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002. 185 p.
