Kultūros ekonomikos ir finansavimo problemos

LTKultūros ekonomika - tai nauja ekonomikos mokslo šaka. Kultūros socialinis ekonominis reikšmingumas skatina vis aktyviau nagrinėti neįprastų rinkų, tokių kaip meno rinkos, ypatumus. Nagrinėdami kultūrinę veiklą, ekonomistai vertina ją racionalių pasirinkimų požiūriu. Kultūros ūkyje, kaip ir kitose ūkio šakose, sprendimai grindžiami nauda. Tačiau toks požiūris į kultūros ekonomiką būtų per daug supaprastintas. Problemos tyrinėjimą apsunkina tai, kad kultūros tyrinėjimai negali apsiriboti vien ekonominiu vertinimu. Kita vertus, kultūra suprantama kaip vertybių ir elgesio normų visuma, kuri padeda formuoti tam tikrą visuomenės narių elgesį. Kultūros finansavimo klausimai pasireiškia per įstaigų finansavimą. Atsižvelgiant į kultūros įstaigų priklausomybę, jos yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Valstybinį kultūros finansavimą galima sugrupuoti į tiesioginį ir netiesioginį. Tiesioginis valstybės kultūros įstaigų finansavimas suprantamas kaip valstybės subsidijos kultūros įstaigoms, stipendijos, renta menininkams ir panašios finansavimo formos. Tyrime aptarti statistikos duomenys, rodantys, kad valstybės skiriamos lėšos kultūrai turi tendenciją didėti. Šalia tiesioginio įstaigų finansavimo, skiriamos lėšos netiesiogiai, kai valstybė, naudodama savo turimas priemones, gali skatinti privatų kultūros ir meno rėmimą. Netiesioginės valstybės paramos menui ir kultūrai priemonėmis sprendžiama ir kultūros finansavimo decentralizavimo problema, ypač aktuali jaunoms demokratinėms, silpną kultūros ir meno rinką turinčioms valstybėms. Tai būdinga Lietuvos kultūros sistemai.Reikšminiai žodžiai: ES projektai kultūrai remti; Finansavimas; Kultūros ekonomika; Kultūros vertybės; Kultūros įstaigos; Lietuvos Respublikos Kultūros ir meno taryba; Board of the Culture and Art of the Republic of Lithuania; Cultural economy; Cultural institutions; Cultural values; EU projects to support culture; Economics of culture; Financing.

ENEconomy of culture is a new science of economy. Social economical significance of culture motivates more active investigation of peculiarities of unusual markets, for example, art market. Analysing cultural activity, economists assess it using the approach of rational choices. As in other economy fields, in economy of culture decisions are based on benefits. However, such approach towards economy of culture would be too simple. Investigation of the issue is aggravated by the fact that cultural researches may not be limited to economic assessment. On the other hand, culture is understood as a whole of standards of values and conduct, helping to form a particular behaviour of members of the public. Financing issues of the culture are expressed through financing of agencies. With regard to the dependency of cultural agencies, they are financed from budgets of the government and municipalities. Governmental financing of culture can be grouped into direct and indirect financing. Direct financing of governmental cultural agencies is understood as State subsidies to cultural agencies, grants and rents for artists, and other similar forms of financing. Research also includes discussion on statistical data showing that funds provided to the culture by the State have a tendency to grow. Close to direct funding of agencies are indirect funds when the State using available instruments is able to motivate private support of culture and art. Instruments of indirect State support for art and culture are also used in order to solve issue associated with decentralization of culture financing, which is especially relevant to young democratic countries having weak cultural and art market. That is typical to Lithuanian cultural system.

• Kiekvienas yra menininkas? Kritinės pastabos apie postmoderniąją kūrybiškumo sampratą / Skaidra Trilupaitytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 72, p. 73-87.
• Kultūros politika : nauji prioritetai / Alvydas Raipa, Audronė Pauliukevičiūtė. Viešasis administravimas. 2009, Nr. 3/4, p. 100-107.
• Viešojo ir privataus sektorių partnerystė bei kultūros valdymas / Audronė Pauliukevičiūtė. Viešoji politika ir administravimas. 2010, Nr. 32, p. 61-73.