Antrojo pasaulinio karo ir pokario dainos

LTAptariamos tome pateiktos Antrojo pasaulinio karo metais atsiradusios istorinius įvykius ir visuomenės gyvenimą atspindinčios, taip pat pokario metais sukurtos prieš okupantus nukreiptos dainos. Nusakoma, jog jos ne tik meniniu žodžiu apibendrina patirtis, kurias atnešė sovietinė ir nacistinė okupacijos, bet ir yra užfiksavusios įvairiausius priešinimosi nuožmiems režimams momentus – nuo pasyvaus nepaklusnumo iki negailestingos ginkluotos kovos. Antitarybines nuotaikas reiškiančių dainų ėmė gausėti vos tik prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, nors tada jų nedaug suspėta sukurti. Visuomenės viltis atgauti krašto nepriklausomybę ir atkurti valstybingumą, išreikštas karo pradžioje kurtose dainose, greitai pakeitė kovos dėl laisvės motyvai su kario žūties nuojauta. Apibūdinamos pokario metais gausiai kurtos pasipriešinimo dainos, kurių pagrindinė mintis – mūsų puoselėtą tėvynę niokoja žiaurus atėjūnas, bet mes ištversim ir atkovosim laisvę. Pažymima, jog net ir buvusiose populiariose humoristinėse dainose stiprūs socialinio gyvenimo atspindžiai. Daug vietos straipsnyje skiriama tome skelbiamoms tremtinių ir politinių kalinių dainoms – stambiam mūsų dainuojamosios tautosakos klodui. Jos – tai tautos dalies, okupantų atplėštos nuo savo kamieno ir netekusios dvasiniam gyvenimui palaikyti būtinų šaknų, patirtos kančios ir ištvermės konika, išreikšta poetiniu ar bent poetizuotu žodžiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Antrojo pasaulinio karo ir pokario dainos; Okupacija; Tremtis; Refleksija; Songs of World War II and Postwar period; Ocupation; Deportation; Reflection.

ENSongs that originated during the Second World War and reflected the life of society, also the post-war songs which were created against the occupants are discussed in this tome. It is pointed out that they not only artistically generalized the experiences of Soviet ant Nazi occupation, but they have eternalized the moments of resistance against fierce regimes – from passive disobedience to relentless armed battle. Songs expressing anti-Soviet attitude began to proliferate at the beginning of the first Soviet occupation, though there was not much of them at that time. Society’s hope to regain independence and to restore statehood (which was expressed in the songs of the beginning of the war) was replaced by the motif of fighting for freedom with a hint of warrior’s death. The article describes at the time rapidly increased songs of resistance, which’s main idea was that our cherished motherland is being destroyed by a cruel gooks, but we will survive and regain freedom. It is indicated that even in former popular humorous songs social life is reflected. A lot of space in the article is dedicated for songs of exiles and state prisoners – it is a huge chapter of our cantabile folklore. They are poetically expressed chronicles of a part of nation, which was rived from its trunk by the occupants and which lost the necessary roots to retain the spiritual life.

• Daina kaip propagandos įrankis: žvilgsnis į sovietmečio dainų sąsiuvinius / Jurgita Ūsaitytė. Tautosakos darbai 2023, 65, p. 97-127.
• Folkloras dabartyje : ar stovime prieš pabaigą? / Aušra Žičkienė. Nepriklausomybės 20-metis : kultūros lūžiai, pokyčiai ir pamokos, tapatybės problema / redakcinė kolegija: Juozas Antanavičius ... [et al.] Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010. P. 106-115.
• Lietuviškų karinių-istorinių dainų repertuaro istorinė raida / Lina Petrošienė. Etninė kultūra. 2017, Nr. 10, p. 77-90.
• Partizanų dainos ir nepriklausomos Lietuvos istorinis pasakojimas / Austė Nakienė. Liaudies kultūra. 2018, Nr. 6, p. 14-30.
• Tremtinių, politinių kalinių dainavimas: liminalumo aspektas / Modesta Liugaitė-Černiauskienė. Tautosakos darbai 2021, 61, p. 47-70.