"Vilties" dienraštis Pirmojo pasaulinio karo pirmaisiais metais, 1914-1915 m.: muzikinio gyvenimo apžvalga kaip tautinės savimonės atspindys

LT1904 m. gegužės 7 d. paskelbus spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimą, Lietuvoje sparčiai pradėta steigti įvairius periodinius leidinius lietuvių kalba: 1904 m. Peterburge išleistas savaitraštis „Lietuvių laikraštis“ (ėjęs iki 1906), Vilniuje tų pačių metų gruodžio 10 d. (senuoju stiliumi) Petro Vileišio pastangomis pradėjo eiti dienraštis „Vilniaus žinios“. 1905–1917 m. Lietuvoje ėjo daugiau kaip 200 lietuviškų periodinių leidinių, o remiantis Vilniaus spaudos reikalų laikinojo komiteto ataskaita, vien 1913 m. „per 10 pirmųjų mėnesių Vilniuje išspausdinti 944 spaudiniai, iš jų 382 – žydų kalba, 271 – rusų, 158 – lenkų ir 120 – lietuvių“ (Černiauskaitė, 2005, p. 117–118). 1913 m. Vilniuje iš viso veikė apie 60 spaustuvių, lietuviškus leidinius spausdino dešimt iš jų (lietuvišką periodiką leido Martyno Kuktos, Jozefo Zawadzkio, Petro Vileišio „Vilniaus žinių“, Kazimiero Strazdo ir Alfonso Vėgėlės, Anatolijaus Syrkino, „Znicz“ spaustuvės; Černiauskaitė, 2005, p. 125). 1914 m. birželį Vilniuje Lietuvių mokslo draugija surengė pirmąją Lietuvių spaudos parodą, skirtą lietuviškos spaudos 30-ies metų jubiliejui. Ši sukaktis buvo skaičiuojama nuo Ragainėje ir Tilžėje 1883–1886 m. leisto pirmojo tautinio mėnraščio „Aušra“ pirmo numerio, kurio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius. Parodoje eksponuota net 2500 nuo 1883 m. pasirodžiusių lietuviškų leidinių: knygos, laikraščiai, žurnalai, natos ir pan. Anot rengėjų, dar trūko apie 500 leidinių, išleistų daugiausia kitose šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje. [...] [Iš teksto, p. 162].