A Comparative finansial analysis of military expenditures in the Baltic States, 2000-2010
LTPo Sovietų Sąjungos žlugimo trys Baltijos valstybės patyrė dramatišką transformaciją. Įveikusios pradinį pokyčių slenkstį, trys šalys pradėjo brandos etapą, stiprino savo karines pajėgas, integravo ekonomikos ir gynybos struktūras į Vakarų sistemą. Šiame straipsnyje pateikiama Baltijos šalių karinių išlaidų 2000–2010 m. analizė atskleidžia, kokius iššūkius turi įveikti mažosios valstybės, sparčios ekonominės struktūros kaitos sąlygomis siekdamos suformuoti naują gynybos struktūrą. Pirmuoju transformacijos etapu Baltijos valstybės daugiau orientavosi į buvusio Varšuvos pakto šalis, vėliau atsigręžė į Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybes. 1994 m. Baltijos šalys tapo asocijuotomis Europos Sąjungos (ES) narėmis, prisijungė prie NATO „Partnerystės taikos labui“ programos. Siekdamos narystės Aljanse, 2000 m. jos ėmė didinti išlaidas gynybai, o gynybos sistemas formavo taip, kad jos atitiktų NATO standartus. Šias pastangas vainikavo 2004 m. įstojimas į NATO ir ES. Pastarųjų metų globalios ekonomikos nuosmukis paskatino Baltijos šalis mažinti karines išlaidas, tad nuoseklus pradinis lėšų didinimas, kurį keitė drastiškas lėšų „karpymas“, yra įdomus atvejis tyrėjams. Straipsnyje nagrinėjama Baltijos valstybių karybos sektoriui skiriamų išlaidų dinamika dešimties metų laikotarpiu, tris šalis traktuojant kaip vieną analizės vienetą. Nepaisant kalbos, istorijos, kultūros, ekonominių skirtumų, Baltijos šalys gynybos kontekste yra pakankamai panašios – dėl geografinės padėties susiduria su panašiais saugumo iššūkiais, turi panašią karinių pajėgų struktūrą, visos yra NATO narės.
ENAfter the collapse of Soviet Union, three Baltic states underwent a dramatic transformation. After overcoming the first threshold of change, the three countries began a stage of maturity, strengthened their military forces, integrated their economic and military structures into the Western system. This article presents an analysis of the 2000 – 2010 Baltic States’ military spending. It reveals the challenges small countries have to overcome during conditions of rapid economic change in order to form a new structure of defence. In the first stage of transformation, the Baltic States oriented to the past countries of the Warsaw Pact, later reoriented to states of Scandinavia and Western Europe. In 1994 the Baltic States become associate members of the European Union (EU) and joined NATO’s programme Partnership for Peace. Trying to become members of the Alliance, in 2000 they started to increase spending for defence and created their defence systems so that they conformed to NATO standards. These efforts lead to admission into NATO and EU in 2004. The recession of global economy in recent years lead to the Baltic States reducing their military spending. Therefore, the constant initial increase in spending, later replaced by a drastic reduction in spending, is an interesting case for researchers. The article analyses the Baltic States’ dynamic of military spending during a ten-year period, analysing the three countries as a single unit. Despite the differences in language, history, culture and economics, in the context of defence, the Baltic states are fairly similar – geographic location makes them face similar defence challenges, they have a similar military structure, all of them are members of NATO.
