Lietuvos tautinės mažumos, valstybė ir visuomenė XX-XXI amžių sandūroje
LTTautinių mažumų padėtis vienoje ar kitoje šalyje yra svarbus demokratijos rodiklis. Straipsnyje nagrinėjami tautiniai (etniniai) santykiai Lietuvoje 1992–2004 m. Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje buvo sukurta palanki teisinė bazė apsaugoti ir įgyvendinti tautinių (etninių) mažumų teises. Lietuvos Respublika (LR) sėkmingai diegė tarptautinius standartus atitinkančius etninių grupių teisių apsaugos teisės dokumentus. Straipsnyje analizuojama Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės ir kitų institucijų, per kurias valstybė vykdo tautinių mažumų politiką, veikla. Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos tautinėms mažumoms plėtoti savo kultūrą, švietimą, puoselėti tradicijas, išpažinti religiją, steigti kultūrines ir visuomenines organizacijas. Tačiau yra ir etninės nesantaikos atvejų. Etninius nesutarimus sukėlė antisemitizmo pasireiškimai ar kai kurios masinės informacijos priemonių publikacijos. Daug problemų kėlė lenkų vietovardžių, pavardžių rašymas pase. Toli gražu ne visiems lenkams Lietuvos valstybė yra „sava“. Dauguma Lietuvos rusų gana sėkmingai integravosi į visuomenę, o daug lenkų pasirinko atskirumo nuo tautinės daugumos laikyseną. Nepaisant vyriausybės programos, įvairių projektų įgyvendinimo ir kitokių pastangų, tebėra sudėtinga čigonų padėtis – jie labai sunkiai integruojasi į visuomenę. Autorių nuomone, aktualu išlieka tyrinėti etninės nesantaikos atsiradimo problemas ir imtis prevencijos šioje srityje. Svarbi vieta ugdant tarpetninį, tarpkultūrinį dialogą priklauso švietimui, gilesnei pažinčiai su tautinių mažumų kultūriniu gyvenimu.
ENThe paper deals with ethnic relationships in Lithuania between 1992 and 2004. The publication builds on the earlier paper on ethnic relationships in Lithuania between 1988 and 1992, published in the Studies of Lithuania’s History, Vol. 20. The authors of the article point out that Lithuania has developed a legal body favourable for the protection and enforcement of ethnic minority rights. The Republic of Lithuania was successful in implementing documents ensuring the protection of ethnic minority rights in accordance with international standards. The authors discuss the activities of the Department of Ethnic Minorities and Emigration under the Government of the Republic of Lithuania and other local and management authorities implementing the national policy on ethnic minorities. Lithuania has created favourable conditions for ethnic minorities to develop their culture and education, to foster their traditions, confess their religion, and establish their own cultural and public organisations. However, cases of ethnic strife persist. Ethnic discord was caused by manifestations of antisemitism or mass media publications. Considerable issues surrounded the decisions on the way of writing Polish place names and surnames in passports. The integration of Russian Lithuanians into local society was quite successful, while many of the Poles chose to stay detached from the ethnic majority. Despite the implementation of the Government programme and various projects and other efforts, the situation of Roma remains complicated: the integration of the community members into society is slow. According to the authors, the studies of causes behind ethnic disagreements remain relevant, and prevention measures need to be taken in this field. [...].
