Apie tapatybę, ne(ta)patybę, be(ta)patybę

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėApie tapatybę, ne(ta)patybę, be(ta)patybę
AutoriaiDaujotytė-Pakerienė, Viktorija
LeidinyjeMetai . 2006, Nr. 7, p. 81-90
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTKritika; Lietuviškumas; Tautiškumas
Santrauka / Anotacija

LTFilosofinė, psichologinė, antropologinė tapatybės problema iškyla, kai sąvokos turinys ima prarasti savaiminį natūralumą. Tapatybės problemos Europos horizonte pradėjo aštrėti po Antrojo pasaulinio karo. Dabartiniu metu tapatybės (modernios ir postmodernios) teorijos jau sunkiai vienu žvilgsniu beaprėpiamos. Vieną svarbiausių tautinės tapatybės linijų kiekvienos tautos istorijoje nubrėžia menas. Apibendrintai galima sakyti, kad menas visomis savo formomis ir pavidalais išsikristalizuoja iš tautinės savasties, iš jos mitų, tikėjimų, prietarų, istorijų, kalbos, kraštovaizdžių, kad kiekvienas bendrėjimas ir bendrinimas vyksta iš atskirybių. Tapatybės patirtis perteikia literatūra. Literatūros istorija ir mokslas vienu ar kitu aspektu taip pat susiję su tapatybės klausimais. Kiekvienos tautos literatūra nužymi ir jos tapatybės formavimosi, kitimo, krizių punktyrus. Literatūros istorijos gali būti rašomos ir kaip tapatybės istorijos. Tautinė tapatybė – vienas vėlyvųjų žmogiškosios esmės ženklų. Išdidintas romantizmo pasaulėvokos, sustiprintas ir suproblemintas tautinių ideologijų. Kol tauta, jos laisvė ir suverenios galios yra siekiamas idealas, tautinė ideologija veiksminga. Kai tauta virsta kasdienybe, tautinės tapatybės kontūrai blykšta. Šiandien tautinė tapatybė tampa vis labiau problemiška. Dabartis, dabarties filosofija skatina į pasaulį žvelgti iš individo pozicijų. Postmoderniojo pasaulio ideologija teigia, kad žmogus yra laisvas būti tapatus tik pats sau. Žmogiškosios tapatybės požiūriu toks pasaulis – iliuzija. [Iš leidinio]

ENPhilosophical, psychological, anthropological problem of identity arises, when content of a term begins to loose its innate natural character. The problems of identity came to be exacerbated in Europe after the Second World War. Currently, theories of identity (modern and post-modern) are difficult to grasp from one viewpoint. One of the most important lines of national identity in the history of every country is defined by art. One can generalize by saying that art – in all its forms and appearances – emerges from national uniqueness, from its myths, beliefs, prejudice, histories, language, landscape, every generalization or self-generalization leading to initial differences. The experience of identity is transmitted in literature. Literary history and science are - one way or another - linked to identity issues. Literature of every country also delineates an outline marking evolution of identity, its change and crisis. Literary theories can also be written as identity histories. National identity is one of the latest signs distinguishing human meaning. This meaning has been exaggerated by the Romantic worldview, reinforced and problematized by national ideologies. As long as a nation, its freedom, and sovereign powers are ideals aspired after, national ideology is effective. When a nation becomes everyday routine, outlines of national identity recede. Currently, contemporary philosophy encourages looking at the world from individual positions. Ideology of the postmodern world claims that a man is only free to identify with himself. From the perspective of human identity such world is but an illusion.

ISSN0134-3211
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4372
Atnaujinta2020-03-05 19:38:18
Metrika Peržiūros: 16    Atsisiuntimai: 3