Shifting paradigms: semiotic reading of the built environment transformations in Lithuania 1986–2004

LTTyrime gilinamasi į sudėtingą ir daugiasluoksnį Lietuvos perėjimą iš sovietinės į posovietinę visuomenę, daugiausia dėmesio skiriant architektūriniam kraštovaizdžiui kaip ideologinių pokyčių atspindžiui. Tyrimas apima laikotarpį nuo Michailo Gorbačiovo inicijuotos perestroikos 1986 m. iki Baltijos šalių įstojimo į ES ir NATO 2004 m., kuris pasižymėjo reikšmingomis architektūrinėmis, socialinėmis ir politinėmis permainomis. Pirmiausia, pasitelkiant Algirdo Juliaus Greimo kvadratą, tyrime kategorizuojamos ir analizuojamos reakcijos į sovietinio modernizmo pastatus, stebint laipsnišką jų perėjimą nuo valstybinės ideologijos reprezentantų iki žinutės nešėjų, atspindinčių daugybę individualių ir kolektyvinių patirčių, taip pat atsirandantį architektų kūrybos meninės vertės vertinimą. Antra, pasitelkus Vakarų architektūros, modernizmo kritikos figūrų, tokių kaip Peteris Blake’as, Robertas Venturi, bei Situacionistų idėjas, tyrime kontekstualizuojama ir sugretinama su tendencijomis Lietuvoje: visuomeniniuose interjeruose ir privačioje statyboje. Tokios kritikos prielaidos siejamos su architekto profesijos krize, kuriai būdingas privačių statybų be architektų gausėjimas. Semiotiniu žvilgsniu architektūrinis diskursas tapo esminiu elementu, padedančiu suprasti platesnius kultūrinius ir politinius poslinkius posovietinėje Lietuvoje. Reikšminiai žodžiai: sovietmečio modernizmas, Lietuvos architektūra, architektūrinė kritika, Algirdo Juliaus Greimo semiotika, erdvių transformacija.

ENThe research delves into the complex and multi-layered transition of Lithuania from a Soviet to a post-Soviet society, focusing on the architectural landscape as a reflection of ideological shifts. It explores the period from Gorbachev’s initiation of perestroika in 1986 to the Baltic States’ entry into the EU and NATO in 2004, a time marked by significant transformations within the architectural, social, and political realms. First, using Greimasian Square, the study categorises and analyses the reactions toward Soviet Modernist architecture, observing the gradual shift from a representation of state ideology to a canvas reflecting a myriad of individual and collective experiences, also assuming the artistic value of the architects’ output. Second, utilising frameworks from Western architectural criticism figures such as Peter Blake, Robert Venturi and the Situationists, the study contextualises and collates with architectural trends in public interiors or private constructions in Lithuania. Additionally, presumptions are correlated with a crisis in the architectural profession, characterised by a rise in private constructions without architects. Through semiotic view architectural discourse becomes a vital element in understanding the broader cultural and political shifts in post-Soviet Lithuania. Keywords: Soviet Modernism, Lithuanian architecture, architectural criticism, Algirdas Julius Greimas’ semiotics, space transformations.

• Architektų vaidmens ir statuso dilemos posocialistiniame mieste. Santalka: filosofija, komunikacija 2014, 22, 1, 15-37.
• Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012. 411 p.
• Laisvės architektūra. Vilnius : Baltos lankos, 2012. 383 p.
• Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse: 20 a. pirma pusė. Vilnius : Lapas, 2019. 438 p.
• Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos. Kaunas : Technologija, 2019. 213 p.
• Postmodernizmo idėjų raiška XX a. pab. - XXI a. pr. Lietuvos architektūroje. Vilnius : Technika, 2018. 165 p.
• Struktūrinė semantika: metodo ieškojimas.. Vilnius : Baltos lankos, 2005. 355 p.