Laisvės architektūra

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Laisvės architektūra
Publication Data:
Vilnius : Baltos lankos, 2012.
Pages:
383 p
Series:
20 nepriklausomybės metų
Notes:
Bibliografija išnašose ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — „Kažkas atsitiko...“ Septynios pastabos apie architektūrinę laisvę ir laisvės architektūrą — 1. Architektūrografija ir diskusijos. Tinklinė apklausa apie reikšmingiausius dvidešimtmečio architektūrai. Laiko ženklai (Vilnius). Įtakos ir ideologijos (Vilnius). Visuotinis chaosas ir iš jo išplaukiantys apribojimai (Vilnius). Kaimynai ir asmenybės (Vilnius). Geros architektūros „nuotykiai“ (Vilnius). Žinutės ir jų nešėjai (Kaunas). Kartų kaita ir kiti kriminalai (Kaunas). Naujos vertybės ir atsitiktinumai (Kaunas). Architektų sąjunga, Vilniaus ir kitų miestų skirtumai (Klaipėda). Kontroversiškoji paveldosauga (Klaipėda). Tapatumas ir tęstinumas (Klaipėda) — Interviu su reikšmingiausiais. Balansuojant tarp meno ir politikos. Interviu su Vytautu Dičiumi. Architektūra kaip įrankis. Interviu su Artūru Zuoku. Dėsningi atsitiktinumai. Interviu su Audriumi Ambrasu. Genius loci vs kūrėjo ego. Interviu su Rolandu Paleku. Konflikto dilema. Interviu su Dariumi Čiuta. Dviejose archbarikadų pusėse. Interviu su Gediminu Jurevičiumi. Architektūra už raudonojo punktyro. Interviu su Eugenijumi Miliūnu — 2. Refleksijos ir matymai. Architektūros matymas be perspektyvos dėsnių — Jonas Minkevičius. Prieštaringoji laisvės architektūra – kultūrinės kokybės dimensija — Audrys Karalius. Homoseksualūs aspektai nacionalinėje architektūroje — Vytautas Rubavičius. Kvadratinių metrų urbanistika ir architektūra — Skaidra Trilupaitytė. Vartojantis ir suvartotas miestas. Kai kurios vilnietiškų viešųjų erdvių dilemos — Tomas Grunskis. Miesto erdvės monopoliai— Algimantas Mačiulis. Po dvidešimties metų. Stiliaus paieškos — Rimantas Buivydas. Kai kas apie dvidešimties metų architektūrą — 3. Architektūrinės kronikos. Dvidešimtmečio architektūros metraščiai ir jų rašytojai. Virtualioji architektūros gramatika. Apie architektūrinę spaudą ir jos raidą. Pokalbis apie architektūrinės spaudos raidą nuo 1990-ųjų su Audriu Karaliumi, Rimantu Buivydu, Leonardu Vaičių, Liutauru Nekrošiumi. In memoriam: Lietuvos architektūros muziejaus kronika. Morta Baužienė. Trumpai apie Architektūros muziejaus istoriją. Diskusija apie architektūros muziejų-centrą — 4. Reziumė. Lietuvos architektūros dvidešimtmetis. Pozityvioji raidos projekcija — Santrumpos — Iliustracijų sąrašas — Projektų rodyklė — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Architektūra; Achitektai.
EN
Lithuania; Architecture; Architects.
Reviews:
  • Recenzija leidinyje Archiforma. 2012, Nr.1-2, p. 125-126
  • Recenzija leidinyje Baltos lankos. 2013, Nr. 36, p. 178-187
Summary / Abstract:

LTIš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad per nepriklausomybės dvidešimtmetį Lietuvos architektūroje įvyko kur kas daugiau nei per visą XX amžių. Galbūt šią prielaidą ateityje dar patikrins - patvirtins arba paneigs - architektūros istorikai, tačiau tiesos, kad šie dvidešimt metų Lietuvos architektūrai buvo labai reikšmingi, tikriausiai nepaneigs niekas. Spartaus kapitalizmo dvidešimtmetis Lietuvoje nusėtas architektūrinių praradimų randais ir atradimų perlais, urbanistinėmis grimasomis ir idėjinio žavesio pavyzdžiais. Tiesa ir tai, kad fundamentaliai apibendrinti šių dvidešimties metų dar neįmanoma, nes architektūros istorijoje toks trumpas laikotarpis dažniausiai parodo tendencijas, bet ne faktus. Tačiau surinkti žinias, subjektyvias nuomones ir patirtį, kas Lietuvos architektūroje įvyko per šį laikotarpį, yra privaloma ir būtina jau vien dėl to, kad ateityje šie duomenys tikrovę parodys tokią, kokią ją matė šios kasdienybės istorijos dalyviai. Tai ir yra pagrindinis knygos tikslas. Ji nepretenduoja į naujausiųjų laikų Lietuvos architektūros istoriją, nes toks uždavinys būtų neįgyvendinamas ir dėl pernelyg trumpo laiko tarpo, kuris skiria mus - šio laikotarpio dalyvius ir vertintojus - nuo aprašomojo objekto ir, ko gero, dar yra netikslingas. Ji taip pat neturėjo būti vienos kad ir fundamentalios architektų kartos nuomonių rinkinys, nes toks vaizdas būtų netikslus ir netikroviškas. Knyga nepretenduoja į institucinę ar pernelyg akademinę nuomonę, nes ji ne visuomet yra objektyvi. Todėl j ją buvo stengiamasi įtraukti kuo daugiau architektų ir aplinkinio lauko teoretikų, priklausančių skirtingoms kartoms ir tuos pačius dalykus suvokiančių labai skirtingai, taip pat mes vengėme monologo ir visais būdais save bei kitus skatinome dalyvauti poliloge.Ir pagaliau tikėdami, kad architektūra iš prigimties yra sociali, šią knygą kūrėme ne vieni. Siekdami pliuralaus objektyvumo, skirtingus autorius pakvietėme išreikšti savo mintis esė forma, o kita vertus, siekdami maksimaliai tikroviško ir daugiaplanio vaizdo apie tai, ko dar nesupratome, klausėme pastarojo dvidešimtmečio įvykių dalyvių, tų, kurie greičiausiai žino ir išmano daugiau už mus. Taip atsirado tinklinė apklausa, kuri nulėmė ir knygoje sudėtus interviu. Kiek tai buvo įmanoma, vengėme vien tuščio moralizavimo, bet ir nesistengėme taisyti aštrių pasisakymų ir sąmoningai neredagavome kai kurių minčių, kad dvidešimtmečio architektūros diskursyvinis žemėlapis kuo labiau atitiktų tikrovę ir išliktų autentiškas. Šia informacija, norime tikėti, galės pasinaudoti tyrėjai, ateityje rašysiantys nepriklausomos Lietuvos architektūros istoriją. [Iš Pratarmės]

ISBN:
9789955235804
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/39809
Updated:
2019-11-17 15:59:24
Metrics:
Views: 24
Export: