Vaikystės motyvai XIX a lietuvių poezijoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vaikystės motyvai XIX a lietuvių poezijoje
In the Book:
Peldų takais : lietuvių vaikų literatūros tyrinėjimai / Džiuljeta Maskuliūnienė. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2011. P. 40-64
Keywords:
LT
Literatūra; Lietuvių poezija; Poezija; Tematika; Vaikystės motyvai; Vaikystės motyvas; Vaikų literatūra; 19 amžius; 19 amžius.
EN
19th century; Childhood motif; Children's literature; Cildhood motifs; Lithuanian literature; Lithuanian poetry; Poetry; Topic; XIX century.
Summary / Abstract:

LTNors 19-ajame amžiuje nebuvo išleistas nei vienas atskiras lietuvių poezijos eilėraščių rinkinys vaikams, apskritai vaiko tema lietuvių poetų rašyta. Straipsnyje siekiama atskleisti po įvairius tekstus pasklidusį vaiko, vaikystės motyvą. Dažniausiai vaikas vaizduojamas šeimos narių fone, kartais ir drauge su kitais kaimo bendruomenės nariais. Tai atspindi ir patriarchalinės visuomenės dvasią, ir tradicinės šeimos sampratą. Aktualizuojamas tėvų ir vaikų ryšys, ypač didaktiniai šio ryšio aspektai. Vaikai 19-ojo amžiaus poezijos tekstuose vaizduojami kaip nesavarankiškos, nuo maitintojų priklausomos būtybės, kurias reikia griežtai prižiūrėti, pateisinama, visai natūraliai priimama ir „diržo pedagogika“. Aptinkama ir gausybė šviesių harmoningo šeimos bendravimo pavyzdžių. 19-ojo amžiaus lietuvių poezijoje gausu liūdnų, vaiko skriaudą vaizduojančių eilių, esama epizodinių vaiko mirties motyvų. Vaiko gyvenimas dažnai vaizduojamas minoriškai, stengiantis sukelti skaitytojo gailestį ir užuojautą. Neretai minimas piemenavimas – vienintelė vaikų pareiga, pripažįstama, vertinama ir įteisinta kaimo bendruomenės. Svarbi ir rašto, mokslo, knygos, mokyklos tema. Vaikystė neįsivaizduojama be žaidimų, kasdienių džiaugsmų, švenčių, nuotykių, išdaigų ir visokių nutikimų. Peržiūrėjus 19-ojo amžiaus lietuvių poeziją matyti, kad labai dažnai vaikas parodomas kaip neatsiejama šeimos ir kaimo bendruomenės dalis, tai – kolektyvinio veikėjo vaizdavimo strategija. Poetų tekstuose piešiamas kaimo vaikas. Ryškūs našlaičio, piemenėlio, skriaudžiamo vaiko tipažai. Labai dažnai vaizduojami vaikai neturi juos individualizuojančių vardų. Poetai siekė kelti problemas (auklėjimo, švietimo, socialines ir kitas), apibendrindami gyvenimo vaizdus.

Related Publications:
Antanas Baranauskas (1835-1902) / Regina Mikšytė. Lietuvių literatūros istorija : XIX amžius / sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Juozas Girdzijauskas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. P. 707-726.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/43461
Updated:
2017-11-27 00:08:42
Metrics:
Views: 16
Export: