Emocinės paramos linijų savanorių saviveiksmingumas ir streso įveikos strategijų rinkimasis

LTSavanorystė yra svarbus nevyriausybinių organizacijų resursas, tačiau stebima savanoriavimo mažėjimo tendencija – savanoriai ilgai organizacijose neužsibūna. Tai skatina tyrėjus analizuoti ir suprasti jų asmeninių veiksnių poveikį veiklai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti emocinės paramos linijų savanorių saviveiksmingumo ir streso įveikos strategijų pasirinkimo sąveiką. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 90 emocinės paramos linijose savanoriaujančių moterų nuo 26 iki 66 metų amžiaus. Siekiant įvertinti emocinės pagalbos linijų savanorių saviveiksmingumą naudota Jaunimo linijos savanorių parengiamųjų kursų programa (Bagdonienė, Skruibis, Milašiutė, Miškinytė, Karinauskienė ir Gaudiešiūtė, 2008) ir Jaunimo linijos supervizorės A. Semokaitės (2009) parengta Savanorių saviveiksmingumo skalė. Savanorių streso įveikos ypatumams įvertinti naudotas Streso įveikos klausimynas (Grakauskas, Valickas, 2016). Be to, tyrimo dalyviams pateikta sociodemografinių klausimų dėl jų lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeiminės padėties, darbinės veiklos / užimtumo, gaunamų mėnesinių pajamų, savanoriavimo trukmės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnį saviveiksmingumo lygį pasiekusios emocinės paramos linijų savanorės streso įveikai dažniau rinkosi socialinės paramos, problemų sprendimo strategijas, rečiau – emocinės iškrovos strategiją. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: savanoriai, emocinė parama, streso įveikos strategijos, saviveiksmingumas.

ENVolunteering is an important resource for non-governmental organisations, but a trend in declining volunteer engagement is observed, with volunteers not staying in organisations for long. This encourages researchers to analyse and understand the impact of volunteers’ personal factors on their activities. The purpose of the study was to analyse the interaction between emotional support line volunteers’ self-efficacy and their choice of stress coping strategies. A quantitative study was conducted. The study involved 90 women, aged 26 to 66, volunteering for emotional support lines. To assess the self-efficacy of emotional support line volunteers, the Volunteer Self-Efficacy Scale developed by the Youth Line Volunteer Preparatory Course Programme (Bagdonienė et al., 2008) and by Youth Line Supervisor A. Semokaitė (2009) was used. The Stress Coping Questionnaire, developed by Grakauskas and Valickas (2016), was used to evaluate volunteers’ stress coping characteristics. Participants were also asked socio-demographic questions about their gender, age, education, marital status, work activity/employment, monthly income, and volunteering duration. The results of the study revealed that emotional support line volunteers with higher self-efficacy more often chose social support and problem-solving strategies to cope with stress, and less often emotional expression and release strategies. KEY WORDS: volunteers, emotional support, stress coping strategies, self-efficacy.

• Lietuviškosios NEO PI-R versijos psichometriniai rodikliai. Psichologija 2006, 33, 7-21.
• Slaugytojų streso įveikos strategijų sąsajos su asmenybiniais charakterio bruožais. Sveikatos mokslai 2018, 28, 5, 82-88.
• Streso įveikos klausimynas : keturių faktorių modelio taikymas. Psichologija 2006, 33, 64-75.