Reflections of the Vilnius residents' identity in the names of food establishments

LTtraipsnyje analizuojama Vilniaus maitinimo įmonių (kavinių, restoranų ir kt.) pavadinimo identifikacinės dalies, bei identifikacinės dalies ir tipą nurodančių žodžių įvairovė pagal kalbas. Tyrimo medžiaga rinkta iš viešosios miesto aplinkos – visi maitinimo įstaigų pavadinimai nufotografuoti, sudaryta duomenų bazė. Nustatyta, kad pavadinimų identifikacinė dalis yra užrašyta anglų, pvz., The Old Green, ispanų, pvz., Mulo Desnudo, prancūzų, pvz., Café de Paris, ir kitomis kalbomis. Pagal identifikacinės dalies kalbos santykį su jų tipą įvardijančių žodžių kalba pavadinimai yra vienakalbiai, pvz., baras Begemoto sapnas, ar dvikalbiai, pvz., restoranas Café Montmartre. Pavadinimų identifikacinė dalis, užrašyta viena kalba, atspindi poreikį išlaikyti kalbų dermę – jie kuria nuoseklumo ir profesionalumo įspūdį bei yra aiškūs tikslinei auditorijai. Dviejų kalbų – anglų ir lietuvių – deriniais pasiekiama platesnė auditorija ir kuriamas tarptautiškumo įvaizdis. Pavadinimų identifikacinės dalies, bei jos ir tipą apibrėžiančių žodžių santykis rodo dvejopą Vilniaus ir jos visuomenės identitetą – miestas yra globalaus pasaulio dalis, tačiau svarbus ir etniškumas. Pavadinimas anglų kalba suteikia vietai prestižiškumo, o lietuvių kalba apeliuojama į vietinių gyventojų tapatybę. Reikšminiai žodžiai: įmonių pavadinimai, Vilnius, miesto identitetas, kalbų kontaktai.

ENThis article analyses the variety of identifying parts in the names of food establishments (cafés, restaurants, etc.) in Vilnius and the relationship between identifying parts and the words that define their type, based on language usage. The research material was collected from the public city environment, where all the names of the establishments were photographed, and a database was created. An identifying part of the names was found to be written in English, e.g., The Old Green, Spanish, e.g., Mulo Desnudo, French, e.g., Café de Paris, and other languages. Based on the language relationship between an identifying part and the words defining their type, the names are either monolingual, e.g., baras Begemoto sapnas, or bilingual, e.g., restoranas Café Montmartre (Restaurant Café Montmartre). The use of a single language for an identifying part indicates the necessity to maintain linguistic coherence – it creates an impression of consistency and professionalism, making it clear to the target audience. A wider audience is reached by combining English and Lithuanian, and an image of internationalism is conveyed. The relationship between an identifying part and the words defining its type reflects the dual identity of Vilnius and its society – the city is part of the global world, but ethnicity remains significant. An English-language name adds prestige to the place, while the use of Lithuanian appeals to the identity of residents. Keywords: company names; Vilnius; urban identity; language contact(s).

• Lithuanian shop signs: national or international?. Regioninės studijos 2006, 2, 213-226.
• Neoficialiųjų Vilniaus urbanonimų sudarymo būdai lietuvių jaunimo kalboje. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2023. 188 p.
• Tarptautiniai žodžiai lietuviškoje reklamoje. Reklamos kalba. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. P. 14-32.