Intergenerational communication in Lithuanian families

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Intergenerational communication in Lithuanian families
Alternative Title:
Bendravimas tarp kartų Lietuvos šeimose
In the Journal:
Socialinis darbas [Social Work]. 2012, t. 11, Nr. 2, p. 245-256
Keywords:
LT
Bendravimas; Kartos; Lietuva; Tėvai; Tėvų ir vaikų santykiai; Vaikai; Šeima; Šeimos kontaktai.
EN
Children; Communication; Family; Family contacts; Generations; Lithuania; Parents; Relationships; Relationships of parents and children.
Summary / Abstract:

LTAtkreipiant dėmesį į reikšmingus socialinius-demografinius pastarųjų dešimtmečių pokyčius (šeimos transformaciją ir modernių visuomenių senėjimą), akademiniame ir socialinės politikos diskurse vis dažniau keliomos abejonės dėl šeimos galimybių atlikti kai kurias jos esmines funkcijas (senyvo amžiaus asmenų globą ir priežiūrą) bei išlaikyti solidarumą tarp kartų. Straipsnyje nagrinėjami bendravimo tarp kartų ypatumai Lietuvos šeimose, siekiant atskleisti kontaktų tarp tėvų ir vaikų ypatumus (jų dažnį, bendravimo būdus) bei emocinius ryšius, t. y. tuos tarpusavio sąveikos aspektus, kurie leidžia įvertinti kai kurias svarbias tarpgeneracinio solidarumo dimensijas bei paramos teikimą šeimoje. Tyrimo objektas: 1950–1985 m. gimimo kartoms atstovaujantys gyventojai. Analizė grindžiama anketinės apklausos, atliktos 2011–2012 m., duomenimis. Jos metu buvo apklausta 2000 respondentų, atitinkamai po 500 keturiose amžiaus kohortose (1950–1955, 1960–1965, 1970–1975 ir 1980–1985 m. gimimo), kurie buvo atrinkti, remiantis kvotine atranka pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietovę. Tyrimo dizainas ir instrumentas (klausimynas) parengti bendradarbiaujat su užsienio (Šveicarijos ir Portugalijos) sociologais, apklausos anketą sudarė penki klausimų blokai, apimantys daugiau nei 100 klausimų. Apklausos būdas – struktūruoti interviu respondentų namuose.Atlikto kiekybinio tyrimo metodologija pateikta pirmajame straipsnio skyriuje, antrajame aptariami duomenys, atskleidžiantys įvairius skirtingų kartų šeimos narių tarpusavio bendravimo aspektus. Tyrimo rezultatų analizė rodo, kad absoliuti dauguma (per 90 proc.) respondentų nuolat bendrauja su atskirai gyvenančiais savo vaikais ir tėvais, išlaikydami glaudžius asmeninius ryšius. Lyginant bendravimo su vaikais ir tėvais modelius, galima pastebėti kai kuriuos skirtumus (tėvai dažniau aplankomi jų namuose, bendraujant su vaikais aktyviau naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos). Aptariant subjektyvų santykių su savo vaikais ir tėvais vertinimą, dažniausiai pateikiamos nuorodos į tradicines asmeninių ryšių išraiškos formas (pvz., gimtadienio sveikinimus) bei pritariama tvirtinimams, jog šie ryšiai teikia teigiamas emocijas. Ryšiai su vaikais yra vertinami kiek aukščiau, kas gali atspindėti ne tik tarpusavio santykių būklę, bet ir tam tikrus socialiai determinuotus tėvų lūkesčius vaikų atžvilgiu. Tyrimas atskleidė aktyvesnį moterų vaidmenį skirtingų kartų šeimos narių interakcijos procese ir parodė, kad su savo tėvais glaudžiau tarpusavyje bendrauja tos pačios lyties asmenys (dukros-motinos ir sūnūs-tėvai). [Iš leidinio]

ENEmphasizing the significant socio-demographic changes of the last decades (family transformation and ageing of modern societies), the capability of family to perform some of its essential functions (i.e., care for the elderly) and to maintain solidarity between generations is being questionned both in academic and social policy discourse. Statistical and socio-demographic research data show that the processes related with deinstitutionalisation of a family and a rapid increase in the number of elderly people are observed in Lithuania as well. This indicates a relevance of the questions raised by Western sociologists regarding the fragmentation of social and personal ties and modification of relationships between generations (both “within” and “outside” a family) to the national context. The article explores the peculiarities of intergenerational communication in Lithuanian families, aiming to reveal the frequency of contact between parents and children, patterns of their interaction and emotional closeness - the dimensions that are crusial to an understanding of the intergenerational solidarity, exchange and support in a family. Analysis is based on the data of questionnaire survey of the Lithuanian population representing four age cohorts (persons born in 1950-1955, 1960-1965, 1970-1975 and 1980-1985, N=2000), carried out in 2011-2012. The methodology of conducted quantitative research is discussed in the first chapter; the second chapter presents analysis of empirical data. Conducted research provides evidence of maintenance of regular communication between respondents and their children/parents living apart, and reveals a more active women’s role in interaction. Personal relationships are viewed commonly through emotional prism and are given, in overall, high evalution, thus indicating the strong bonds between generations in Lithuanian families. [From the publication]

ISSN:
1648-4789; 2029-2775
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/42517
Updated:
2018-12-17 13:21:10
Metrics:
Views: 89    Downloads: 4
Export: