The heraldry of the Lithuanian Jews from the late 15th to the mid-17th century

LTHeraldika, kaip universali komunikacinė sistema, išplitusi visoje Europoje, vos atsiradusi pasireiškė kaip viena svarbiausių socialinės indentifikacijos priemonių. Spalvotais figūrų vaizdais skyduose (herbai), kurie buvo nuolat naudojami ir paveldimi, savo privilegijuotą padėtį pabrėždavo visų pirma valdantieji (aukščiausi) sluoksniai. Pati heraldinė kultūra, kuri susiklostė aristokratinėse aplinkose, vystėsi esant ryškiai karinių visuomenės sluoksnių įtakai. Tačiau jau pradiniuose raidos etapuose vyko spontaniška šios atpažinimo sistemos plėtra įvairiose socialinėse grupėse. Be valdovų, tituluotos aristokratijos ir riterijos, jau XIV–XV a. herbus plačiai naudojo vyskupai ir dvasininkai, miestai, cechai ir gildijos, miestiečiai ir kiti pusiau privilegijuotųjų sluoksnių atstovai, taip pat laisvieji valstiečiai. Įvairių visuomenės sluoksnių atstovų herbų naudojimo praktika fiksuojama ir aptinkama daugelyje vėlyvųjų viduramžių Europos regionų, taip pat ir rytuose – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijose. Rašytiniai bei vizualūs šaltiniai ir ypač sfragistikos paminklai leidžia stebėti laipsnišką heraldinių tradicijų įsišaknijimą Lietuvos valstybėje kaip tarp aukštųjų visuomenės sluoksnių, taip ir tarp pusiau privilegijuotų grupių jau XIV a. antroje pusėje – XV a., o sparčiausiai jie plito XVI a. Tarp pusiau privilegijuotą statusą turinčių Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų ypatingą vietą užėmė Lietuvos žydai, kurių bendruomenės gyvavo įvairiuose valstybės miestuose, ypač gausiai – Lietuvos žemėje (Vilniaus ir Trakų vaivadijose), Voluinėje ir Palenkėje. Pagal savo teisinį statusą Lietuvos žydai buvo artimi miesto bendruomenių, kurių savivalda rėmėsi Magdeburgo teise, gyventojams.Daugiausia žydų heraldikos pavyzdžių yra ant herbinių antspaudų atspaudų, kuriais Lietuvos žydai tvirtino įvairius privačius aktus XVI a. – XVII a. viduryje. Heraldinį šių antspaudų vaizdų pobūdį rodo tiek atitinkamų dokumentų turinys, kuris šiuos ikonografinius siužetus interpretuoja būtent kaip herbus, tiek ir atitinkamų figūrų vaizdavimas herbiniuose skyduose (herbų skyduose). Tarp sfragistiniuose paminkluose aptinkamų temų daugiausia yra religinių simbolių vaizdų, nurodančių atitinkamų asmenų etnokonfesinę priklausomybę. Tarp jų ypatingą vietą užima šešiakampės žvaigždės figūra – vieno svarbiausių to meto žydų bendruomenės ženklų visoje Europoje. Dviejų delnų atvaizdas rodė ne tik etnokonfesinę priklausomybę, bet ir herbinio antspaudo savininko kilmę. Jis atkartojo žydų kunigų – kohenų – palaiminimo gestą, vadinamą „delnų pakėlimu“. Lietuvos žydų heraldikai būdingi įvairių herbinių figūrų – gyvūnų, augalų, namų apyvokos daiktų ir ginklų – vaizdai, kurių gausu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų bei miestiečių giminių heraldikoje. Ryškiausiai vietinių herbų kūrimo tradicijų įtaką Lietuvos žydų heraldikai įrodo tai, kad pastarieji savo herbuose naudojo ženklines figūras, kurios sudarė XIV a. antrosios pusės – XVIII a. lietuvių ir rusėnų heraldikos pagrindą.Aptikti žydų heraldikos paminklai leidžia konstatuoti, kad XVI a. ir XVII a. pirmoje pusėje tarp Lietuvos žydų buvo išvystyta heraldikos kultūra. Išsaugodami daug bendrų bruožų su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės herbų, pirmiausia bajorų ir miestiečių, kūrimo tradicijomis, žydų herbai visų pirma dėl plataus religinių simbolių naudojimo buvo ryškūs ir saviti. Raktiniai žodžiai: herbai, antspaudai, ženklai, heraldika, nobilitacija, Lietuvos žydai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

ENThe practice of members of various sections of society using coats of arms is recorded in most regions of Europe in the late Middle Ages, including in the east, in the territories of the Grand Duchy of Lithuania. Written and visual sources, and especially sphragistic works, allow us to trace the gradual rooting of the heraldic tradition in the Lithuanian state, both among the upper echelons of society and among semi-privileged groups, in the second half of the 14th and the 15th century, with a particularly significant growth in the 16th century. Among the inhabitants of the Grand Duchy with semi-privileged status, a special place was occupied by Lithuanian Jews, whose communities existed in various cities in the state. They were especially numerous in the Lithuanian lands (the Vilnius and Trakai voivodeships), and in Volyn and Podlasie. In terms of their legal status, Lithuanian Jews were close to the urban population of communities that applied self-government based on Magdeburg Law. In the event of conversion to Christianity, people from a Jewish background could receive ennoblement, which meant being elevated to the nobility, to which they were accepted by members of the Lithuanian-Ruthenian nobility, and along with that they received the right to use noble coats of arms. This is why the coats of arms of neophyte Jews are mostly unrelated to Jewish heraldry itself.Purely Jewish heraldic practices are instead presented on monuments associated with people who followed the Old Law. First of all, we are talking about the impressions of heraldic seals, with which Lithuanian Jews certified various private acts in the 16th to the mid-17th century. The heraldic nature of the images on contemporary Jewish seals is indicated by the content of the relevant documents, which interpret these iconographic features precisely as coats of arms. Most of them are reproduced in heraldic shields on the corresponding sphragis. Among the various subjects present on sphragistic works, the most numerous are depictions of religious symbols indicating the ethno-confessional affiliation of the respective person. A special place among them is occupied by the figure of a six-point star, one of the most important signs of the Jewish community at that time throughout Europe. A subject which indicated not only the ethno-confessional affiliation but also the origins of the owner of the seal was the depiction of two hands. It reproduced the gesture of blessing by Jewish priests, the cohens, which is called the ‘raising of the hands’.Depictions of various heraldic figures, animals, plants, household items and weapons were common in the heraldry of Lithuanian Jews. They are also abundantly present in the family heraldry of the nobility and burghers of the Grand Duchy of Lithuania. The most obvious evidence of the influence of local heraldic traditions on the heraldry of Lithuanian Jews was their use in their coats of arms of iconic figures, which formed the basis of Lithuanian-Ruthenian heraldry from the second half of the 14th to the 18th century. Keywords: coats of arms, seals, signs, heraldry, ennoblement, Lithuanian Jews, Grand Duchy of Lithuania.

• Heraldika: iš praeities į dabartį.. Vilnius : Versus Aureus, 2004. 190 p.
• Heraldry: past to present.. Vilnius : Versus aureus, 2005. 205 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 12. (1522–1529). Užrašymų knyga 12.. Vilnius : Žara, 2001. 856 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 523. (1528); Viešųjų reikalų knyga 1.. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 280 p.