Alytaus ir Utenos apskričių kūrybinių industrijų žemėlapis : tyrimo santrauka

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnyga / Book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėAlytaus ir Utenos apskričių kūrybinių industrijų žemėlapis : tyrimo santrauka
Autoriai
PaskelbtaVlnius : Europos kultūros programų centras, 2005
Puslapiai60 p.
TurinysĮžanga — Pagrindinės sąvokos ir KI raidos tendencijos — Alytaus apskrities KI — Utenos apskrities KI — Sėkmingo Alytaus ir Utenos apskričių kūrybinio verslo pavyzdžių analizė — Kūrybinių gebėjimų ištekliai ir poreikiai Alytaus ir Utenos apskrityse — Išvados ir rekomendacijos.
Reikšminiai žodžiai
LTAlytaus ir Utenos apskritis; kūrybinės industrijos tyrimas; Europos kultūros programos
ENPrograms of European Culture; Studies of Creative industries; Alytus; Utena
Santrauka / Anotacija

LTLeidinyje pristatoma Alytaus bei Utenos apskričių kūrybinių industrijų tyrimo santrauka. Tai pirmasis bandymas nuosekliau įsigilinti į vieną iš kūrybinių industrijų aspektų, pažiūrėti, kokios jos potencijos stiprinant regionus. Kūrybinės industrijos (KI) yra pažangus, modernus rinkos ir meno plėtros modelis, pritaikytas daugelyje ES šalių, jį šiuo metu bando įdiegti ir Lietuva. Atsižvelgiant į Lisabonos strategiją, į ES strategines gaires ir į Lietuvos nacionalinę strategiją 2007-2013 metams, vykdant aptariamąjį projektą buvo vertinamas KI strategijos aktualumas, galimybės, problemos, sudaromas KI žemėlapis. KI tiesiogiai užtikrina ekonominių ir kultūrinių sričių integraciją, aktyviai skatina smulkaus ir vidutinio verslo raidą bei bendrą kūrybingumo ir verslumo didėjimą, žinių ekonomikos plėtrą bei aukštųjų technologijų diegimą. Buvo iškelta hipotezė, kad KI gerai tinka regionams, kuriuose maža pramonės plėtra. Tačiau projekto autoriai Lietuvoje iš pradžių mažai atsižvelgė į tai, kad tokiuose regionuose jau turi būti sukaupta pakankamai daug asmenų, turinčių kūrybinių gebėjimų, ir kad vien tik verslumas gali paskatinti pramonės augimą. Pasitvirtino hipotezė, kad įsisenėjusi Lietuvos dotacijų politika, maža kultūros srities adaptacija rinkai bus pagrindinis pasipriešinimo šaltinis KI plėtrai. KI daugeliui kultūros įstaigų sukėlė susidomėjimą, tačiau jokiu būdu ne entuziazmą. Taip pat pasitvirtino hipotezė dėl didelio menininkų ir verslininkų atitolimo. Galimo jų suartėjimo prielaida turėtų tapti įvairiausių bendrų europinių projektų rengimas. Tyrimo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

ENThe publication presents a summary of the study of creative industries in Alytus and Utena districts, which is the first attempt of a coherent view of one of the aspects of the industries and their potential in strengthening of regions. The industries are a modern model of development of art and the market, applicable in most EU Member States, attempted to be implemented in Lithuania. Referring to the Lisbon strategy, the EU strategic guidelines and Lithuania’s national strategy for 2007-2013, when implementing the project under discussion the strategic relevance, potential and problems of creative industries were evaluated and the map of the industries was drawn. The industries directly ensure integration of economic and cultural areas, actively encourage the development of small and medium scale business, common growth of creativity and entrepreneurship, development of information economy and implementation of advanced technologies. The hypothesis was raised that creative industries are well suited for the regions with sparsely developed industry. However the authors of the project in Lithuania did not take into account the fact that in such regions there is a sufficient number of persons with creative abilities and that not only entrepreneurship is able to boost growth of industry. The hypothesis that the old policy of grants, which has entrenched in Lithuania and the small adaptation of the field of culture to the market, would be the main sources of resistance to development of creative industries, has proven. The industries raised interest in most cultural institutions, but not enthusiasm. The hypothesis on the significant gap between artists and business people has also proven. Preparation of different common European projects could become a prerequisite for their cooperation. At the end of the study conclusions and recommendations are provided.

Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4189
Atnaujinta2020-09-17 17:44:18
Metrika Peržiūros: 9