LTApšvietos rašytojas, istorikas ir publicistas, pijoras Mykolas Dimitrijus Krajevskis (1746–1817), Stanislovo Konarskio reformuotos kolegijos absolventas, mokytojas ir pedagogas, romano „Podolietė“ („Podolanka“) autorius, 1777 m. Krokuvoje anonimiškai išleido veikalą „Mokslo žaidimai vaikams, palengvinantys jų ugdymą“. Knygos autoriaus vardas buvo nurodytas tik antrajame, 1809 m. pasirodžiusiame „Mokslo žaidimų“ leidime. Kadangi „Mokslo žaidimai“ buvo dedikuoti M. D. Krajevskio mokiniams Stanislovui ir Karoliui Vodzickiams, jo autorystę nebuvo sunku nustatyti. Knygoje M. D. Krajevskis negailėjo kritikos seniems mokymo metodams, ypač vaiko atminties perkrovai ir beatodairiškam taisyklių diegimui. Pedagogą domino tokie klausimai kaip juslinio pasaulio įtaka vaiko vaizduotės raidai, individualios laisvės problema ir prieš vaikus naudojama prievarta. Humanistinis požiūris į mokinius ir jų skatinimas buvo svarbūs pijorų mokyklų ugdomojo darbo aspektai. Fizinės bausmės jose buvo taikomos tik sunkių nusikaltimų atvejais. Tad kurdamas savo mokymosi per žaidimą koncepciją, M. D. Krajevskis rėmėsi iš pijorų atsinešta ir savo praktine namų mokymo bei pedagogo patirtimi. „Mokslo žaidimuose“ autorius suformulavo elgesio principus mokytojams, pabrėždamas, kad su kiekvienu mokiniu būtina elgtis individualiai, žadinti jo susidomėjimą mokymusi, laipsniškai spręsti mokymosi sunkumus ir vesti nuo konkretaus prie abstraktaus. Kad mokymasis mokiniams teiktų malonumą, mokymo lygis turėtų būti pritaikytas prie mokinio intelektinių gebėjimų, pabrėžė M. D. Krajevskis.Žaidimą kaip pagrindinę vaikų veiklos formą postulavo ir kitas modernaus švietimo pirmtakas Jendžejus Sniadeckis (1768–1838) – chemikas, praktikuojantis gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius, „Nedorėlių“ („Šubravcų“) draugijos narys ir publicistas, 1805 m. leidinyje „Dziennik Wileński“ išspausdinęs traktatą „Apie vaikų fizinį lavinimą“. J. Sniadeckis pastebėjo labai aiškų ryšį tarp vaiko fizinio ir psichinio vystymosi, teigdamas, kad šis ryšys stipriausias pirmaisiais gyvenimo metais. 1840 m. J. Sniadeckio darbas „Apie vaikų fizinį lavinimą“ buvo išleistas atskira knyga. Remiantis M. D. Krajevskio ir J. Sniadeckio pedagogikos veikalais straipsnyje plačiau nagrinėjami požiūrio į vaikų ugdymą pokyčiai, vykę Abiejų Tautų Respublikos visuomenėje po Tautos edukacijos komisijos įsteigimo. Susitelkiama į naujus ugdymo modelius ir visuomenėje diegiamą suvokimą, kad vaikai yra visaverčiai žmonės. Atkreipiamas dėmesys į žaidimų ir pramogų reikšmės vaikų gyvenime iškėlimą bei poilsio ir turiningo laisvalaikio vaidmenį, būtiną jų fizinei gerovei palaikyti. Straipsnyje parodoma, kad M. D. Krajevskio ir J. Sniadeckio veikalai pabrėžė būtinybę atsižvelgti į vaiko psichinę brandą ir pritaikyti mokymo bei ugdymo metodus prie mokinio amžiaus ir individualių gebėjimų. Vaiko stebėjimas, padedantis suprasti jo charakterį ir talentus, yra pedagoginio darbo pagrindas. Pabrėžiama, kad abu analizuojami autoriai vertino ir skatino žaidimą ir pramogas vaikų gyvenime bei iškėlė poilsio ir turiningo laisvalaikio svarbą, būtiną jų gerovei palaikyti. Reikšminiai žodžiai: vaikas, mokymas, švietimas, Mykolas Dimitrijus Krajevskis, Jendžejus Sniadeckis.
ENThe article discusses changes in the approach to children’s education after the establishment of the National Education Commission. It concerns new models of upbringing and the perception of children as fully-fledged human beings. The article focuses on two texts: “Games for Children to Facilitate Their Education” by Michał Dymitr Krajewski (1777) and “On the Physical Education of Children” by Jędrzej Śniadecki (Dziennik Wileński, 1805, expanded edition 1840). Attention is drawn to the appreciation of play and entertainment in children’s lives and the role of rest and recreation necessary to keep them in good physical condition. Keywords: child, teaching, education, Michał Dymitr Krajewski, Jędrzej Śniadecki.