Alsėdžių bažnyčios sakykla

LTDabartinė Alsėdžių bažnyčios sakykla yra tradicinėje vietoje – pietinėje bažnyčios pusėje, t. y. kairėje, žiūrint nuo didžiojo altoriaus, tarp įėjimo į kunigų zakristiją ir šv. Barboros altoriaus. Ji priklauso priesieninių, pakabinamųjų sakyklų tipui. Jos kompleksą sudaro tribūna ir baldakimas, jų nesieja atkaltė, tačiau iki sakyklos perdirbimo galima numanyti ją buvus. Laiptai į sakyklą veda iš kunigų zakristijos. Sakykla prie sienos pritvirtinta keturiomis geležinėmis juostomis. Po sakykla stovi barokinė, labai supaprastintų formų, santūriai dekoruota medžio darbų meistro atlikta klausykla, kuri iš dalies paremia sakyklos tribūną, todėl kartu su ja sudaro tarsi ansamblį. Sakyklos tribūna yra netaisyklingo tūrinio šešiakampio formos. Darnių proporcijų tektoniškos tarsi architektūros statinio struktūros sakyklos korpusą, darytą įgudusio meistro, puošia saikingas dekoras. Sakyklos prasminis ir simbolinis akcentas – tribūnos sienelėse įkomponuoti keturi paveikslai, aprėminti platokais barokiškų formų paauksuotais rėmais. Kadangi 1783 m. naujai perstatytos Alsėdžių bažnyčios autentiška sakykla neišliko, o jos stovėjimo vieta keitėsi, šiame straipsnyje, naudojantis archyviniais šaltiniais, bus bandoma nustatyti sakyklos padirbimo ir vietos pakeitimo laiką, taip pat, remiantis menine analize, nustatyti, kas joje autentiška, o kas padirbta naujai, juo labiau kad dabartinės sakyklos atskirų dalių stilistika nėra vieninga.Reikšminiai žodžiai: Alsėdžiai; Bažnyčia; Bažnyčios; Dekoravimas; Interjeras; Meno istorija; Sakykla; Sakyklos; Skulptūra; Tapyba; Žemaitija (Samogitia); Alsedziai; Alsėdžiai; Art history; Church; Churches; Decoration; Interior; Lithuania; Painting; Pulpit; Samogitia; Sculpture.

ENCurrent pulpit of Alsėdžiai church is located in its conventional place - in the southern part, between the entrance to priests' sacristy and St. Barbara's altar. Earlier it was situated by the northern wall of the church. Most likely the pulpit was moved there from the old church. The confessional underneath was made in 1826. In 1843, when the pulpit was transferred to another (current) place, a new rostrum was manufactured. In 1877 master N. Mažeika painted the pulpit and the supporting confessional in one colour and gilded some parts (page 121). [text from author]