Kauno miesto santykiai su žydais XVIII amžiuje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kauno miesto santykiai su žydais XVIII amžiuje
Alternative Title:
Relationships with Jews in Kaunas city in the 18th century
In the Journal:
Kauno istorijos metraštis. 2004, 5, p. 83-148
Keywords:
LT
Cechas; Jurzdika; Kaunas; Konfliktas; Konkurencija; Lietuvos istorija, XVIII amžius; Magistratas; Miestiečiai; Miesto valdžia; Žydai; Žydų bendruomenė.
EN
Burghers; Competition; Conflict; Government of city; Guild; Jewish community; Jews; Jurisdiction; Kaunas; Lithuanian history, 18th century; Magistracy; Town-dweller.
Summary / Abstract:

LTTyrinėdami XVIII a. Kauno miesto istoriją negalime apeiti miesto santykių su žydais, kadangi Kauno miesto valdžiai tai buvo viena iš trijų pagrindinių to meto problemų. Medžiaga tyrinėjimams buvo renkama Lietuvos Valstybės istorijos archyve, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje bei Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje. Naudojantis skirtingais valstybinių ir vietinių institucijų dokumentais yra tiriamas Kauno gyventojų ir žydų tarpusavio santykis, taip pat apžvelgiamas Kauno valdžios ir visuomenės (pirklių ir amatininkų) veiksmai ir požiūris į žydus. Žydų bandymai įsikurti Kaune ir dirbti pirkliais susidūrė su didžiuliu vietos gyventojų pasipriešinimu. Tačiau tai nebuvo antisemitizmas tikrąja šia žodžio prasme, kai žydus diskriminuodavo religiniu ar tautiniu aspektu.Iš esmės, ginčai tarp pirklių ir žydų vyravo dėl ekonominių priežasčių, tačiau negalima paneigti ir konfliktų tarp skirtingų socialinių grupių – vietinių ir svetimų. Remiantis valdovų privilegijomis, teise ir teismais, magistratas bylinėjosi su žydais teismuose, siekdamas iškeldinti juos ir jų įtaką pirkimuose iš miesto teritorijos. Ekscesų iniciatoriai buvo tik žmonės iš žemesniųjų miesto bendruomenės sluoksnių. 1753 m. asesorių teismas liepė žydams išsikraustyti iš Kauno, tačiau 1782 m. tas pats asesorių teismas leido jiems gyventi pilies jurzdikoje, sudarydamas sąlygas žydams po truputį sugrįžti į Kauną. Iš šiuo metu turimos medžiagos galime daryti tokią išvadą: XVII a. pabaigoje žydai gyveno Kaune, po 1753 m. dalis jų buvo iš miesto išvaryti ir apsigyveno Vilijampolėje (kita dalis buvo išvaryta 1766 m.), tačiau 1785 m. jie vėl ėmė kurtis Kaune, iš kur daugiau nebeišėjo. [versta iš angliškos santraukos]

ENWhen studying the history of Kaunas city in the 18th century it is impossible to pass by the issue of the relationships with Jews in Kaunas city because that was one of the three main problems for the government of Kaunas city during that century. Investigation of the subject is based on materials stored in the Lithuanian State Historical Archive, Manuscript departments of Vilnius University and libraries of Lithuanian Academy of Sciences. By using different documents of state and local institutions this research is concerned with the relationships between Kaunas townspeople and Jews, it reviews the actions and attitude of magistracy (Kaunas city government) and society of the city (merchants and handicraftsmen) towards Jews. Jews' strivings to be in trade and to settle in Kaunas clashed with opposing desires of town-dwellers. However, this was not modern antisemitism as hostility towards and discrimination of Jews as a religious or racial group.Principally, economic strife between trades people and Jews prevailed, but the conflicts between different social groups - "natives and strangers" - also existed. Appealing to rulers' privileges, judgments and law, the Magistracy litigated with Jews in courts striving to eliminate them from the city territory as well as the it influence on the trade. Initiative in making excesses emerged only from the lower layer of the town dwellers. In the year 1753 assessor court ordered to evacuate all the Jews from Kaunas but in 1782 the same court allowed them to live in castle jurisdiction, thus initiating the process of the return of Jews' community to Kaunas. At the present level of investigations, the following conclusion can be made: Jews settled in Kaunas at the end of the 17th century; after 1753 a part of them were evicted from Kaunas and settled in Vilijampolė (the second wave moving after 1766), but after1785 they returned to the city and never left. [text from author]

ISSN:
1822-2617; 2335-8734
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41256
Updated:
2018-12-17 11:28:52
Metrics:
Views: 19    Downloads: 11
Export: