Šilalės rajono dvarų sodybų raidos bruožai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šilalės rajono dvarų sodybų raidos bruožai
Keywords:
LT
Architektūra; Architektūra, medinė; Dvarai; Dvaras, sodyba; Pastatai (statiniai, namai), mediniai; Paveldas, architektūros; Sodybos; Šilalės rajonas.
EN
Architecture; Architecture, wooden; Buildings(homes), wooden; District of Šilalė; Heritage, architectural; Homestead; Lithuania; Manor; Manors.
Summary / Abstract:

LTDvarų sodybų architektūra atspindėjo bendras dvarų raidos tendencijas. Politiniai, socialiniai, ekonominiai įvykiai lėmė jų atsiradimą XV a., suklestėjimą XVI-XIX a. pradžioje, nuosmukį XIX a. viduryje-XX a. pirmojoje pusėje ir išnykimą įvairiu metu. Šilalės rajono teritorijoje nuo seno ūkius turėjo daug smulkiųjų bajorų. Daugiausia sodybų buvo pasklidę šiaurinėje ir šiaurrytinėje rajono pusėje. Dabartinio Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje iš viso buvo arti pusantro šimto dvarų ir palivarkų sodybų. Dvarai – įvairios žemėvaldos – privatūs, nuomojami, ūkiniai, administraciniai, valstybės ir bažnyčios priklausomybės. Dvaro paskirtis lėmė sodybos užstatymo sudėtį, planinę struktūrą. Provincijos, kaimo vietovių, kartu ir dvarų sodybų, architektūra iki XX a. vidurio daugiausia buvo medinė: iki XVIII a. pabaigos medines rezidencijas statė stambūs, vėliau – vidutiniai ir smulkūs bajorai. Deja, Šilalės rajono dvarų ir palivarkų sodybos sunyko beveik nepastebėtos (1994-2009 m. tyrimų metu ir istorinėse XX a. pradžios nuotraukose užfiksuoti 36 pastatai). Čia nebuvo iškilių valstybės veikėjams, turtingiems žemvaldžiams priklaususių rezidencijų, neiškilo puošnūs architektūriniai ansambliai. Prieškario ir pokario tyrėjai kukliomis bajorų sodybomis nesidomėjo, nors ne vienos žymios giminės ar valstybei nusipelniusio žmogaus pradžių pradžia buvo Šilalės apylinkių dvarelis. Smulki žemėvalda ir jos padiktuota medinė architektūra nulėmė ankstyvą šio krašto dvarų sodybų sunykimą. Jų beveik neliko, tik viena kita gražesnė dvarvietė, daugiau ar mažiau pakeistas pastatas, ar jo griuvėsiai.

ENManor house architecture reflected the general trends in the evolution of estates. Political, social and economic events conditioned their emergence in the 15th c., their heyday from the 16th c. to the early 19th c., their decline in the late 19th-early 20th c., and their disappearance at various times. Within the district of Šilalė, many members of the minor gentry had holdings from days of old. Most of the homesteads were scattered in the northern and north-eastern side of the district. There were close to 150 estates and folwarks in total within what is now the Šilalė district municipality: various land-ownerships, including private, leased, agrarian, administrative, and church- and state-owned estates. The homestead’s composition and structure depended on the purpose of the estate. Until the mid-20th c., provincial and rural architecture, including that of manor houses, was primarily wooden: members of the upper gentry built wooden residences until the late 18th c., and the lower gentry did so later. Unfortunately, manor and folwark homesteads in the Šilalė district disappeared almost unnoticed (during a 1994-2009 study, 36 buildings were fixed in historical photographs from the early 20th c.). This area did not have any prominent residencies belonging to statesmen or wealthy landowners; no ornate architectural ensembles were built. Pre-war and post-war researchers took no interest in the modest homesteads of the gentry, even though many a small manor in the Šilalė area was once home to someone of note. Small land ownership and the wooden architecture dictated by it determined the early decline of manor houses in this region. They are almost none left at all, just a handful of nicer manor places, buildings that have been more or less changed, or the ruins thereof.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41212
Updated:
2014-05-21 09:28:03
Metrics:
Views: 24
Export: