On non-tempered scaling in Lithuanian traditional singing

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
On non-tempered scaling in Lithuanian traditional singing
Alternative Title:
Apie netemperuotas darnas lietuvių tradiciniame dainavime
In the Journal:
Tiltai. Priedas . 2001, Nr. 8, p. 14-24
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Akustinė analizė; Aukščio kontūras; Darna; Dispersija; Folkloras; Garso aukštis; Grynoji ir Pitagoro darnos; Intonavimas; Lietuva; Lietuvių tradicinis dainavimas; Matematinis modeliavimas; Melostrofų variantai; Mikrotonai; Muzikos suvokimas; Tolygiai temperuotos ir netemperuotos darnos; Tonacija; Tradicinis dainavimas; Transkripcija; Transponavimas; Vidutinis kvadratinis nuokrypis
EN
Acoustical analysis; Dispersion; Equally tempered and non-tempered scales; Folklore; Intonation; Just intonation; Lithuania; Lithuanian traditional singing; Mathematical modelling; Melostrophic variants; Microtones; Music cognition; Pitch; Pitch track; Pythagorean tuning; Standard deviation; Tonality; Traditional singing; Transcription; Transposition; Tune
Summary / Abstract:

LTIš darnos mikrotoniškumų, būdingų lietuvių tradiciniam dainavimui, berods, labiausiai krenta į akis tendencija „neutralizuoti“ terciją bei aukštinti kvartą. Apžvelgus darnos mikrotoniškumų tipus bei panagrinėjus kelis pavyzdžius, išsamaus tyrimo objektu pasirinktas Seinų krašto dainininko J.Jakubausko dainos „Augo daržą putinėlis“ įrašas. Naudojant kompiuterinę akustinės analizės programą WINCECIL, išmatuoti visų dainos tonų aukščiai (paklaida dėl WINCECIL matavimo žingsnio ±5 ct). Matavimų rezultatai atskleidžia darnos sąvokos sudėtingumą. Objektyvūs aukščio kontūrai iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra ne tik su tolygiai temperuota darna (TTD), bet ir su jokia dama apskritai: intonacijų dispersija yra labai didelė, aukščiai labai (iki pustonio) skiriasi nuo atitikmenų TTD. Ši dispersija šiek tiek sumažėja atsižvelgus į laipsnišką toninio centro aukštinimą, t.y. jeigu laikome, kad dainininkas kiekvieną melostrofą dainuoja šiek tiek pakitusioje tonacijoje (šiuo konkrečiu atveju paprastai truputį aukščiau negu ankstesnę melostrofą). Straipsnyje pateikiamas matematinis-statistinis modelis skaičiuoti tokiam laipsniškam transponavimui. Taikant šį modelį apskaičiuojamas ir vidutinis aukščio kontūras (transponuotų į vieną tonaciją melostrofų kontūrų vidurkis). Tačiau net ir šio aukščio kontūro nepakanka atskleisti darnos dėsningumams; jis neatitinka transkripcijos iš klausos. Paaiškėja būtinybė atsižvelgti į smulkesnio mastelio suvokimo dėsningumus, bent jau į toninio centro aukščio fliuktuacijas melostrofoje. Kitaip sakant, laikoma, jog kiekvieno tono aukštis yra suvokiamas lyginant jį ne su kokiu nors kvazistabiliu aukščio atskaitos tašku, bet su artimiausiu melodiniu kontekstu. Subjektyvaus aukščio skaičiavimui pasiūlytas paprastas algoritmas.Šių skaičiavimų rezultatai atitinka transkripciją iš klausos, taigi siūlomas aukščio suvokimo algoritmas tinka interpretuojant darnos dėsningumus. Atkreipiame dėmesį, kad kalbant apie muzikos suvokimą, subjektyvaus aukščio kontūrus, čia omenyje turimas klausytojas (transkribuotojas). Tačiau tikriausiai gauti subjektyvaus aukščio kontūrai yra artimesni (negu objektyvaus aukščio kontūrai) ne tik klausytojo, bet ir atlikėjo suvokimui - taip leidžia manyti palyginti maža sumodeliuotų subjektyvių aukščių dispersija. Beje, subjektyvaus aukščio sąvoka padeda atskleisti tam tikras automatinės (kompiuterinės) transkripcijos problemas. Susipažinus su straipsnyje pateiktais tyrimų rezultatais, naivu tikėtis, kad kompiuterio apskaičiuotų objektyvių aukščių seka bus labai panaši į transkribuotų iš klausos aukščių seką Tai patvirtina įvairūs bandymai automatiškai transkribuoti „netikslią“ muziką. Todėl objektyvius aukščius būtina perskaičiuoti naudojant tam tikrus algoritmizuotus suvokimo modelius. Šiame straipsnyje ir pateikiamas paprastas tokio algoritmo pavyzdys. Vadinasi, prieš nustatinėjant laisvai intonuojamos vokalinės muzikos darną, įvertinant jos mikrotoniškumus (nuokrypius nuo TTD), tenka atlikti gana sudėtingą parengiamąjį darbą, aukščio suvokimo modeliavimą.Straipsnyje nagrinėjamo pavyzdžio darnos dėsningumai, sekantys iš tokio modeliavimo (kai kuriuos iš jų įmanoma įžvelgti ir objektyviuose aukščio kontūruose, įsivaizduojant jų suvokimą): sekunda bei kvarta yra aukštinamos (vidutiniškai) atitikmenų TTD atžvilgiu, toninis centras bei tercija - žeminami; kvinta bei seksta taip pat aukštinamos, nors kategoriškai teigti tai būtų nekorektiška, nes jų vidutiniai nuokrypiai yra labai maži; nuokrypiai nuo TTD dažnai priklauso nuo melodinio konteksto; didžiausias yra tercijos nuokrypis krintančiose slinktyse, vidutiniškai - 30 ct; tai sukuria „neutralios“ (nei mažorinio, nei minorinio atspalvio) darnos įspūdį; darna yra „zoninė“: vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai nuo aukščio vidurkių yra (tipiškai) 30-32 ct; nestabiliausia tercija - 41 ct; tačiau stabilumas padidėja atsižvelgus į minėtą priklausomybę nuo melodinio konteksto; ryškesnio atitikimo tarp tiriamos netemperuotos darnos bei grynosios ar Pitagoro darnos nerasta. Tyrimo rezultatai padeda atskleisti kai kuriuos darnos sandaros, liaudies muzikos suvokimo aspektus ir, apskritai, muzikinio mąstymo aspektus. [Iš leidinio]

ENThe inadequacy between actual pitches and Western equally tempered scale (ETS) is more or less characteristic and attractive feature of folk music in general. If to speak about Lithuanian folk music, this feature is yet almost not studied. The article bases on pitch measurements carried out from computer aided acoustical analysis. Brief overview of microtones in scale characteristic for Lithuanian traditional singing is presented. Then the discussion concentrates on the investigation of one certain record of vocal performance. Modelling of subjective pitch tracks (based on pitch cognition in a frame of fluctuating tonality) reveals some regularities of non-tempered scaling. [From the publication]

ISSN:
1648-3979
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41171
Updated:
2018-12-17 10:56:30
Metrics:
Views: 17    Downloads: 2
Export: