Les Tatares dans le Grand Duché de Lituanie, XVème-XVIIIème siècles

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Prancūzų kalba / French
Title:
Les Tatares dans le Grand Duché de Lituanie, XVème-XVIIIème siècles
Alternative Title:
Totoriai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV-XVIII a
Keywords:
LT
Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth; Lenkija ir Lietuva); Aukso orda; Islamas; Kanonų teisė; Kazanės ir Astrachanės chanatai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Maskvos valstybė (Maskvos Didžioji Kunigaikštystė; Muscovite state; Grand Duchy of Moscow); Musulmonai; Totoriai; Totorių teisinis statusas.
EN
Canon Law; Islam; Lithuania; Muslims; Tatars; The Golden Horde; The Grand Duchy of Lithuania; The Khanate of Astrakhan; The Khanate of Kazan; The Lublin union, 1569; The Tartars; The grand duchy of Moscovia; The grand duke Vytautas; The legal status of Tartars.
Summary / Abstract:

LTTotoriais buvo vadinama nedidelė, mažesnė nei 0,5%, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gyventojų dalis. Totorių sudėtyje buvo įvairios turkiškos ir mongoliškos gentys, iš esmės išpažįstančios islamą. Iš pradžių totoriai buvo vargani istorinės Lietuvos kaimynai. Tačiau paskutiniaisiais XIV amžiaus dešimtmečiais jie tapo nuolatiniais gyventojais. Jiems įsitvirtinant valstybėje per kelis šimtmečius tarpusavyje konkuravo dvi tendencijos: naujų atvykėlių srautas, būtent: išeivių iš Ordos, vėliau iš Maskvos, bei nusivylusiųjų emigravimas į Ordą, o po to į Turkiją. Totoriška visuomenė buvo kitokia teisiniu požiūriu. Labiausiai privilegijuoti buvo totoriai, atliekantys karinę tarnybą. Tačiau ir jie neturėjo visų Lietuvos bajorų teisių. Visais įmanomais būdais kovojo su juos varžančiais apribojimais. Tačiau niekada nesugebėjo išsikovoti bajorijos politinių teisių: nedalyvavo seimuose, seimeliuose, teismuose, neturėjo jokios realios valdžios. Viso to priežastis buvo apribojimai, kurie pagal Lietuvos teisę buvo taikomi visiems nekrikščioniškų religijų išpažinėjams: musulmonams, žydams bei karaimams. Religija darė itin stiprią įtaką aplinkai, jos pokyčiams; atsisakyta daugpatystės, buvo vartojamas alkoholis, atsižvelgiant į atstumą maldi­ninkai retai vykdavo į Meką. Religinė literatūra – arabiškais rašmenimis rašoma rusų kalba, kartais lenkų kalba – tiesiog skolinosi šiuolaikinio krikščioniškojo rašto užuomazgų. Totorių karinė tarnyba taip pat evoliucionavo. XVII amžiaus pradžioje atlikdavo karinę tarnybą (buvo for­muojami pulkai, vadinamosios totoriškos vėliavos) pagal nuomojamos žemės plotus. Juos keitė samdomi daliniai, mokant jiems kareivišką algą. [...]. [Iš leidinio]

ENTartars were a small group (less than 0.5%) of residents of the Grand Duchy of Lithuania. They included various tribes of Turkish and Mongolic origin, and the majority of them were Muslims. At the beginning, tartars were humble neighbours of the historic Lithuania. However, in the last decades of the 14th century they became permanent residents of the Duchy. Two main tendencies prevailed among tartars living in the Duchy: flows of newcomers from the Horde and later from Moscow, and flows of disappointed tartars returning back to the Horde and then to Turkey. The Tartar society was different in terms of law. Those engaged in military service were the most privileged. However, they did not have all the rights of Lithuanian noblemen. And they fought against all restrictions imposed on them. However, they never succeeded in gaining political rights of noblemen: they did not participate in parliaments, courts and they did not have any actual power. All that was determined by restrictions, which were applied to all non-Christian followers as per the law of Lithuania: Muslims, Jews and Karaites. Religion had a significant impact on the surroundings and changes thereof: polygamy was refused, alcohol was not banned and prayers rarely went to Mecca due to the huge distance. Religious literature, i.e. Arabic characters used to write in Russian and sometimes in Polish, borrowed rudiments of the modern Christian writing. The tartar military service was also evolving. At the beginning of the 17th century, military service was performed (regiments were formed, the so-called tartar flags) according to the area of the leased land. They were replaced by hired squads by paying them military remuneration.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41045
Updated:
2022-01-29 00:52:35
Metrics:
Views: 5
Export: