Giminaičiai ir pavaldiniai: Lietuvos bajorų grupės XIV a. pabaigoje - XV a. I pusėje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Giminaičiai ir pavaldiniai: Lietuvos bajorų grupės XIV a. pabaigoje - XV a. I pusėje
Keywords:
LT
Albertas Goštautas; Bajorai; Didieji kunigaikščiai; Didikai; Gediminaičiai; Giminaitis; Jogaila; Kazimieras Jogailaitis; Kęstutis, Vytautas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštija; Lietuvos Didžioji kunigaikštystė; Pavaldinys; Skirgaila; Visuomenė; Švitrigaila; Žygimantas Kęstutaitis.
EN
Alberts Goštautas; Gediminaičiai; Gentlemen (szlachta); Grand Duchy of Lithuania; Grand Dukes; Jogaila; Kazimieras Jogailaitis; Kęstutis, Vytautas; Noblemen; Noblemens; Relative; Skirgaila; Society; Subordinate; The Gediminids; The Grand Duchy of Lithuania; Švitrigaila; Žygimantas Kęstutaitis.
Summary / Abstract:

LTXV amžius istoriografijoje paprastai vertinamas kaip ponų valdžios didėjimo laikotarpis, tačiau toks požiūris toli gražu neapima visų realių valdžios santykių problemų. Keliamas klausimas kaip šiuos santykius veikė tai, kad valdovas nuolatos negyveno valstybėje? Kiek politinę ir socialinę raidą lėmė lenkiški pavyzdžiai, o kiek vietinis paveldas? Straipsnio tikslas – ieškoti naujų kategorijų XIV a. pab.-XV a. vid. Lietuvos politiniams įvykiams interpretuoti; taip pat siekiama atskleisti pagrindinius bajorų grupių formavimosi principus. Daugiausia nagrinėjami bajorų tarpusavio santykiai bei jų ryšiai su atskirais Gediminaičių dinastijos atstovais. Nagrinėtos bajorų (didikų) grupės dažniausiai buvo struktūruotos giminystės pagrindu, kartu turint ryšius su kokiu nors Gediminaičių dinastijos atstovu. Tokie „dvigubi" ryšiai garantavo saugumą konfliktinių situacijų metu. Trys analizuoti pavyzdžiai (XIV a. pab. - XV a. pr. bajorų grupės, bajorai 1430-1435 m. įvykiuose, Žygimanto Kęstutaičio nužudymas ir Kazimiero valdymo pradžia) nepatvirtino socialinių tarpsluoksnių kovos hipotezės. Didieji kunigaikščiai nevykdė periodiško valdančiojo elito sudėties atnaujinimo: XV a. vid. sutinkame tuos pačius XIV-XV amžių sandūros asmenis arba jų palikuonis. Endogaminė matrimonialinė politika rodo šių asmenų suvokiamą savo padėties išskirtinumą, bet pavadinę juos luomu, ignoruotumėme esminius jų identifikavimosi principus: jų savimonėje kilmingumo pagrindas yra ne luominė, o gimininė priklausomybė. Todėl luominio lygumo principo jų tarpusavio santykiuose nėra.

ENIn historiography, 15th century is generally regarded as a period of increasing powers of the gentry, but such an approach truly does not cover all the real problems of government relations. The question is raised: how were these relations influenced by the fact that the ruler did not constantly live in the state? How much was the political and social development inspired by the Polish examples and how much - by local heritage? The aim of the article is to search for new categories in the end of the 14th century-the middle of the 15th century to interpret Lithuanian political events; another aim is to reveal the main principles of the formation of noblemen groups. The article mainly considers the relations between noblemen and their relationship with the individual representatives of the Gediminids dynasty. The studied groups of noblemen (nobles) were mostly structured on the basis of kinship, while also having links with a representative of the Gediminids dynasty. Such "double" ties guaranteed security during conflict situations. The three analysed examples (noblemen groups of the end of the 14th century - the beginning of the 15th century, the nobility in the events of 1430-1435, the assassination of Sigismund Kęstutaitis and the beginning of Kazimieras' governance) did not confirm the hypothesis of social interlayer combat. The Grand Dukes did not keep up with the periodic update of the composition of the ruling elite: in the middle of the 15 century, we find the same people of the fourteenth and fifteenth centuries or their descendants Endogamous matrimonial politics reveals the perception of these individuals about the exceptionality of their situation, but, by naming them a rank, we ignored the essential principles of their identification: in their self-consciousness, the basis of nobility is not the rank but rather belonging to a certain family. Therefore, there is no principle of the equality of different ranks in their relations.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40995
Updated:
2013-04-29 00:51:55
Metrics:
Views: 50
Export: