Development of business start-up environment in Lithuania

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Development of business start-up environment in Lithuania
Alternative Title:
Smulkaus verslo pradinio finansavimo aplinka Lietuvoje
In the Journal:
Inžinerinė ekonomika [Engineering Economics]. 2001, Nr. 2 (22), p. 15-21
Keywords:
LT
Finansavimas / Financing; Verslas / Business.
Summary / Abstract:

LTValiutų valdybos sistema gana stipriai pakeitė Lietuvos pinigų ir iždo politiką. Nemažai šių pokyčių buvo tikrai reikšmingi ir naudingi Lietuvos ekonomikai. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiami makroekonominiai pokyčiai šalyje 1996-1999 metais. Autorius pateikia idėją, kad vartotojų kainų indeksas (VKI) daugiau atspindi nemainomų prekių kainas, kai gamintojų kainų indeksas (GK1) yra labai susijęs su mainomų prekių kainomis. Lietuvoje VKI didėja žymiai sparčiau nei analogiški UKI, kurie pastaraisias metais yra aiškiai defliacinio pobūdžio. Toks makroekonominių sąlygų gerėjimas iš dalies gali būti susijęs su valiutų valdybos modelio veikla. Griežtai apribota pinigų pasiūla, esant valiutų valdybai, be abejo, sumažina centrinio banko veiklos galimybes ir panaikina kai kuriuos pinigų politikos instrumentus. Centrinis bankas turi labai ribotas galimybes padidinti pinigų pasiūlą. Pinigų masę reguliuoja rinkos dalyvių paklausa ir nacionalinio mokėjimų balanso prisiderinimo mechanizmai. Paprasčiausiai galime teigti, kad pinigų pasiūlą lemia rinkos dalyviai. Norėdami padidinti pinigų pasiūlos bazę, jie parduoda užsienio valiutą centriniam bankui ir perka litus. Tuo pat metu centrinis bankas padidina savo užsienio valiutos rezervus ir išleidžia į apyvartą atitinkamą kiekį litų. Tęsiant ankstesnes smulkių ir vidutinių įmonių apklausas 1998-99 metais projekte dalyvavo daugiau nei 50 bendrovių. Ankstesnis dvigubai didesnis dalyvavusių įmonių skaičius buvo sumažintas dėl per didelių kaštų. Beje, nepaisant apklaustų įmonių gausos, daug kas priklauso nuo atsakymų sąžiningumo ir tikslumo. Todėl šį kartą daugiau dėmesio buvo skiriama apklausos kokybei nei kiekybei. Tai gana svarbu žinant ankstesnę sovietinę praktiką sakyti daug netiesos. Ne mažiau svarbūs ir nelegalios ar šešėlinės ekonomikos aspektai.Pradedant verslą, dominuoja nuosavos santaupos. Apie 60 procentų visų bendrovių pradėjo būtent taip. Draugai ir giminaičiai pradiniame verslo finansavime užima antrą vietą. Nurodomi „kiti šaltiniai“ dažniausiai susiję su privatizavimo paslaptimis. Beje, pateikti apibrėžimai „kiti šaltiniai“, „draugai ir giminaičiai“ ar „nuosavos santaupos“ turi labai specifinę reikšmę buvusiose socializmo šalyse. lš to gal matomi nelegalaus skolinimosi ir šešėlinio finansavimo pėdsakai. Bendrai 1998 metais bendrovės didino savo pelnus, palyginant su 1996 metais. Taip pat nepelningų įmonių sumažėjimas nuo 17 iki 8 procentų, palyginant 1996 ir 1998 metus, rodo, kad neefektyvios bendrovės natūraliai dingsta iš rinkos. Bendrovės, turinčios bendrą pelną didesnį nei vienas milionas litų, sudarė 45 proc. 1998 metais, palyginti su 27 procentais 1996 metais. Įdomus naujas apklausos pastebėjimas, kad daugiau kaip 50 proc. įmonių patiria didelių keblumų su savivaldos biurokratais, steigdami ir vystydami savo verslą. Bendrovės dėl didelių bankų palūkanų normų praktiškai nesinaudoja paskolomis. 1996 metais taip elgėsi 69 procentai įmonių ir 45 procentai 1998 metais. Tai aiškus signalas apie neefektyvias Lietuvos kredito rinkas. Baigiant galima daryti išvada, kad verslo aplinka Lietuvoje pagerėjo palyginus 1996 ir 1998 metus. Deja, labai mažai įmonių naudojasi bankų paskolomis. Bendrai rezultatų duomenys yra panašus į kaimyninių šalių verslo makroekonominę aplinką ir pradinį finansavimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Smulkaus verslo finansavimas; Smulkusis verslas; Verslininkystė, finansai, Lietuva; Entrepreneurship, finance, Lithuania; Lithuania; Small business; Small business.

ENThis article describes changes and empirical evidence on country's macroeconomic policy and conditions for small and middle-sized enterprises. The currency board system changed the Lithuanian monetary and financial systems after the April 1994. Many following changes were and are helpful for the Lithuania's economy. Lithuania's inflation was curbed after the introduction of currency board seven years ago. It is discussed that the Consumer 's Price Index (CPI) is a suitable indicator for nontraded goods while the Producer's Price Index (PPI) reflects price changes for traded goods. A progress in macroeconomic conditions can be partially related to the . monetary policy under the currency board. Restriction on money supply under the currency board system eliminates some tools from the Central Bank. Large deficits in current account are signaling that local currency could be overvalued. But under the currency board arrangement, it is not possible to regulate an exchange rate. Certainly, inexpensive imports create much pressure on exporters. Problems with the fiscal deficit also create pressure on the currency board arrangement. We are trying, however, to identify evidence of changes at the microeconomic level. A survey on more than fifty firms were conducted in !996-1999. Companies are increasing their net profits in comparison with previous results. A decrease in unprofitable firm signals that conditions for business are improving and those ineffective companies are disappearing. Our project also tried to find out roots of informal activities in the emerging Central Eastern European Countries (CEEC) during years of these studies. Own savings dominate as a source of start-up financing. Majority of all the firms started up with the owners financing as full or partial financing. Relatives and friends balanced their own resources in a few cases. Other resources are in the second place.The privatization of a company was one of the possibilities also. A permanently sustaining problem is high interest rates for credit. That is an obvious indication that the local financial system does not supply accessible financial resources to firms in Lithuania. The conclusion can be made that Lithuania does not seem to differ from most central and Eastern European countries with respect to financing of Entrepreneurship in transitional period. [From the publication]

ISSN:
1392-2785; 2029-5839
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40781
Updated:
2018-12-17 10:56:20
Metrics:
Views: 23    Downloads: 4
Export: