Pasaulietinių ir bažnytinių teismų kompetencijos atribojimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos istorinėje teisės literatūroje mažai tyrinėta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasaulietinių ir bažnytinių teismų kompetencijos atribojimo problema. Remiantis rašytiniais istorijos šaltiniais, taip pat Lietuvoje ir užsienyje paskelbtais mokslo darbais analizuojamos teisės normos, skirtos išspręsti pasaulietinės ir bažnytinės jurisdikcijų koliziją, atskleidžiami kai kuriuos veiksniai, turėję įtakos šiai kolizijai atsirasti ir mėginimams ją pašalinti . LDK valdovų sankcionuota kanonų teisė buvo taikoma bažnytinių teismų visiems dvasininkams ir Bažnyčios valdiniams, o religinių nusikaltimų, santuokos ir šeimos santykių bylose – visiems pasauliečiams. Kanonų teisės normų įgyvendinimą užtikrindavo priverčiamoji valstybės galia. XIV-XVI a. pirmojoje pusėje rašytinė pasaulietinė teisė tinkamai neapibrėžė bažnytinių teismų kompetencijos. Iki XVI a. vidurio LDK buvo palankios sąlygos Bažnyčiai plėsti savo jurisdikciją. Pasaulietinių ir bažnytinių teismų kompetencijos atribojimo klausimas tapo itin aktualiu XVI a. viduryje pasibaigus luominės LDK visuomenės struktūros ir vieningo bajorų luomo formavimuisi. Dvasinio tribunolo įsteigimas buvo svarbus žingsnis mėginant sureguliuoti dvasininkų ir pasauliečių mišriųjų bylų nagrinėjimą. Trečiojo Lietuvos Statuto nuostatos dėl pasaulietinių ir bažnytinių teismų kompetencijos atribojimo buvo 1584 m. Volkovyske dvasininkų ir bajorų pasiektas kompromisas.Reikšminiai žodžiai: Pasaulietiniai teismai; Bažnytiniai teismai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Secular courts; Spiritual courts.

ENIn the article - on basis of published historical sources and research papers - the problem of delimitation of competence of secular and spiritual courts in the Grand Duchy of Lithuania is investigated. This problem lias not been much investigated in legal literature. The author aspires to elucidate what kind of factors gave rise to collision of secular and church jurisdiction and what kind of laws were passed in order to regulate this collision in the Grand Duchy of Lithuania. The author believes that up to the middle of the 16th century jurisdiction of the Church determined by canons was very wide and came into collision with jurisdiction of the State. Besides clergymen and other subjects of the Church spiritual courts prosecuted noblemen, peasants and townsfolk. Competence of secular and spiritual courts was delimited clearly by the Third Statute of Lithuania. In accordance with this Statute spiritual courts could prosecute noblemen, peasants and townsfolk only if a certain case was bound up with religion or marriage. [From the publication]