Lietuvių mįslių reikšmės figūros ir įminimo galimybės

LTStraipsnio objektas ir medžiaga – vadinamosios tikrosios mįslės („true riddles“). Remiamasi „Tautosakos darbuose“ skelbtu populiariausių lietuvių mįslių tipų sąrašu, sudarytu pagal dar kuriamą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių mįslių kartoteką. Straipsnio tikslas – aprašyti mįslių reikšmės figūras ir, remiantis jų analize, panagrinėti mįslių įminimo galimybes. Taikomas bendrosios retorikos metodas ir pasitelkiama Belgijos Lježo universiteto mokslininkų, pasivadinusių grupės μ. vardu (pirmoji graikiško žodžio „mefaphora“ raidė, pagerbiant Aristotelį ir Romaną Jakobsoną), 1970 m. paskelbtos „Bendrosios retorikos“ terminija. Parašyta prancūzų struktūralizmo idėjų linkme dirbusių tyrinėtojų, knyga pristato visų pirma literatūrinės retorikos patirtį, o jos sėkmę „lėmė greičiausiai ne tiek vienareikšmis ir neginčytinas iškeltų užduočių sprendimas, kiek praktinis, todėl ypač įspūdingas, neišnaudotų euristinių retorikos teorijos galimybių demonstravimas, taikant jas nemažai grupei problemų, šiandien dominančių daugelį humanitarinių mokslų“. Praktinis teorijos pritaikomumas bei tiksli terminų sistema ir lėmė tokio instrumentarijaus pasirinkimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Mįslės; Reikšmės figūros; Įminimas; Guessing; Lithuania; Lithuanian folklore; Riddles; Semantic figures.

ENSo-called true riddles are the object and material of this article. The article is based on lists of the most popular true riddles announced in “Tautosakos darbai” [Folklore works] and compiled according to the file of Lithuanian riddles still elaborated by the Lithuanian literature and folklore. The aim of the article is to describe figures of meanings of riddles, analyse them, and discuss possibilities for solving riddles. The method of general rhetoric is applied and the terminology of the “General Rhetoric” announced in 1970 by scientists of the University of Liège – a group called μ (the first letter of the Greek word meaning metaphor), is used. The book produced by researchers working in the direction of French structuralism ideas presents, first of all, the literary experience, and its success “has been probably determined not only by unambiguous and unquestioned solution of specified objectives, but also by practical thus very impressive demonstration of unused heuristic rhetoric theories, by applying them when solving a great deal of problems, which a number of humanitarian sciences are interested in”. Practical application of theory and an accurate system of terms were the main factors determining the choice of such a combination of instruments.