Įmoviniai kirviai Lietuvoje : bendroji apžvalga

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Įmoviniai kirviai Lietuvoje: bendroji apžvalga
Alternative Title:
Celts in Lithuania: a review
In the Journal:
Istorija [History]. 2003, Nr. 57, p. 3-9, 80
Keywords:
LT
Archeologija / Archaeology; Technologijos / Technologies.
Summary / Abstract:

LTBe siauraašmenių pentinių kirvių Lietuvos teritorijoje gyvenusios gentys vartojo ir įmovinius kirvius. Jų ypač gausiai randama I tūkstm. po Kr. pirmos pusės ir vidurio Vakarų bei Vidurio Lietuvos laidojimo paminkluose. Straipsnyje pateikiama dalis tyrimo, apimančio įmovinio kirvio sandaros nagrinėjimą, svarbiausių parametrų aptarimą ir kai kurių paminklų, kuriuose rasti kirviai, apžvalgą. Tyrime panaudoti 824 sveiki ar nežymiai apgadinti įmoviniai kirviai iš 161 vietovės. Įmovinių kirvių parametrų apžvalga rodo, kad koto tvirtinimas įmovoje lemia daugelį šių įrankių parametrų. Ypač akivaizdus ašmenų ir koto tvirtinimo įmovoje ryšys. Reikia atmesti vis dar pasitaikančią nuomonę apie tai, kad įmovinį kirvį esant reikalui galima paversti kapliu ar vedega permontuojant kotą (pasukant jį 90o kampu). Įrankis buvo gana gremėzdiškas, ypač metalinei daliai esant daugiau nei 20 cm aukščio. Nors mažuose kirviuose akivaizdžiai vyrauja platus pleištas, ši tendencija yra ko ne priešinga dideliuose. Pasitaikančios mintys apie tai, kad randamo kirvio dydis priklauso nuo jo sunaudojimo (sudilimo, susidėvėjimo), reikalauja papildomų, tarp jų ir eksperimentinių tyrimų. Kirvių gausumo paminkluose apžvalga išryškino faktą, kad pagrindinėje jų, paplitimo teritorijoje galima rasti kelias gausumu išsiskiriančias vietoves. Tai atveria geras galimybes toliau tyrinėti kai kurių papročių raidą ir perimamumą, kalvystės ypatybes ne tik tokio atskiro centro viduje, bet ir gautus rezultatus palyginti tarpusavyje.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai duomenys; Ašmenys; I tūkstantmetis po Kr.; Kirvių paplitimas; Kirvių svoris; Technologija; Tipologija; Įmova; Įmoviniai kirviai; Įrankių struktūrinė analizė; 1st millennium AD; Archaeological data; Celts; Celts/socketed axes; Distribution of axes; Edges; Lithuania; Socket; Structural analysis of tools; Technology; Tipology; Weihgt of axes.

ENThe articles presents a part of research dealing with the structure of celts, their main parameters and their spread in the archaeological monuments. The structural analysis of these instruments shows that next to sockets and edges, blades are to be considered as an inseparable part of these instruments. The article also presents a comparative analysis of the length, weight, the thickness of edges and the depth of sockets of 824 axes as compared to 688 temporary narrow-bladed axes, popular in the eastern part of Lithuania. The analysis allows to conclude that some parameters of celts can be determined by the way the helve is fastened. When it is fastened to the socket, the axes become smaller and lighter and their edges are narrower and more compact. Especially noticeable is the relation between the width of the socket and the edge. The article is supplemented by a map indicating the places where celts were found. It confirms the guess that such celts can be found in the eastern part of Lithuania. Most of these instruments were found in Marvelės burial site and at the confluence of the Nemunas and the Neris. [text from author]

ISSN:
1392-0456; 2029-7181
Related Publications:
Geležiniai siauraašmeniai kirviai Lietuvoje : monografija / Arvydas Malonaitis ; Vilniaus pedagoginis universitetas. Istorijos fakultetas. Baltų proistorės katedra. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. 306 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/39152
Updated:
2018-12-17 11:16:06
Metrics:
Views: 27    Downloads: 8
Export: