Understanding gender based violence against women : toward a conceptual framework

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Understanding gender based violence against women: toward a conceptual framework
Alternative Title:
Prievartos prieš moterį teorinis diskursas Vakarų šalyse: integruoto konceptualaus modelio paieškos
In the Journal:
Socialiniai mokslai. 2004, Nr. 3 (45), p. 7-17
Keywords:
LT
Diskursas; Feministinė teorija; Feminizmo teorija; Galia; Galios; Instrumentinė galia; Lytis; Moterys; Moterų teisės; Normatyvinė prievarta; Norminis smurtas; Prievarta; Psichopatologija; Righs; Smurtas; Šeima.
EN
Discourse; Family; Feminist theory; Gender; Instrumental power; Normative violence; Power; Psychopathology; Righs; Violence; Womens; Womens rights.
Summary / Abstract:

LTSociologiniai lyčių tarpasmeninės prievartos šeimoje tyrimai ir šios problemos socialinis pripažinimas siejami su 6-ojo dešimtmečio pabaigos moterų judėjimo atgimimu ir antrąja feminizmo banga Vakarų Europoje ir JAV. Šiuo laikotarpiu struktūrinio funkcionalizmo dominavimą sociologinės minties kontekste keitė vis didėjantis dėmesys nelygybės, konflikto, prievartos ir kaitos reiškinių analizei. Šeimos sociologai ėmė giliau analizuoti, kas slypi už statiškų šeimos santykių modelio normų ir vaidmenų. Šios teorinės transformacijos periodu prievarta prieš moterį šeimoje tapo dominuojanti ir viena iš prieštaringiausių konceptualių sričių Vakarų moksliniame diskurse. Šiuolaikines prievartos prieš moterį teorijas paveikė arba sociologijos, psichologijos ir kriminologijos disciplinų teorinės įžvalgos, arba ideologinės ir politinės feministinio aktyvizmo tradicijos. Pirmieji sociologiniai prievartos prieš moterį šeimoje tyrimai Lietuvoje buvo atlikti XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje. Problema dažnai pristatoma aprašomojo pobūdžio darbais, atspindinčiais riboto jos apibrėžimo, priežasčių nagrinėjimo ir konteksto analizės problemiškumą. Netikslūs ir siauri tiriamo objekto kintamųjų apibrėžimai ir teorinės dviprasmybės dažnai sukuria esmines konceptualias kliūtis kurti įvairių prievartos prieš moterį formų šeimoje integruotas socialines teorijas, taip pat komplikuoja įvairių prievartos prieš moterį tyrimų rezultatų lyginamąją analizę, duomenų kaupimą ir apibendrinimą Lietuvoje.Siekiant praplėsti ir sustiprinti teorinį problemos analizės lygmenį, straipsnyje atliekama Vakarų šalių socialinių mokslų literatūros prievartos prieš moterį tyrimų analizė ir išskiriamos teorinės sociokultūrinių reikšmių sistemos arba diskursai, kurie peržengia atskirų akademinių disciplinų bei teorinių perspektyvų ribas, ir atspindi bendras įžvalgas, metaforas ir apibrėžimus, sudarančius tyrimo objekto pagrindą: prievarta prieš moterį kaip patologija, ekspresyvios įtampos išraiška, instrumentinė galia, palaikoma normų, išmokta elgsena ir žmogaus teisių problema. Psichopatologijos ir ekspresyvios įtampos teoriniai aiškinimai atspindi pirmuosius teorinius bandymus atskleisti lyčių prievartos reiškinį, taip pat nagrinėja smurtautoją kaip etiologijos, kuri yra už jo galios ir pilnos atsakomybės ribų, auką. Prievartos prieš moterį kaip instrumentinės galios teorijoje analizuojama kaip iš esmės lyčių problema, peržengianti socialinės klasės, religines, etnines, amžiaus, gebėjimų ir gyvenamosios vietos ribas. Smurtautojas nagrinėjamas kaip sąmoningas, racionalus ir turintis tikslą asmuo, naudojantis prievartą kaip tiesioginę ir efektyvią priemonę tam tikslui pasiekti. Socialinis konstruktyvistinis judėjimas socialiniuose moksluose, metęs iššūkį biologiniam požiūriui į individualią ir kolektyvinę elgseną, prievartą aiškina kaip logišką homofobi. [Iš leidinio]

ENThrough a critical analysis of the social sciences literature, this article presents the historical development of the subject and six discourses, as informing and constituting the social scientific discursive field in violence against women research. These discourses reflect certain trends in how violence against women emerged onto the public agenda in Western societies and was responded by the social sciences community in terms of defining the issue and discussing the possible intervention strategies. The study produces an account of the central constructs and dominant metaphors of the discourses, the contextual location of each discourse within the broader histories of discursive meanings, which they reflect and reproduce, the subjectivities they engender, and the implications they have for the social world. Drawing from the discursive resources discussed in the article, the feminist perspective provides an integrated and empirically grounded theoretical account, which enabled to capture the subtle and complex nature of the subject and to locate it into the wider historical, cultural and institutional contexts. [From the publication]

ISSN:
1392-0758
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/39080
Updated:
2018-12-17 11:27:40
Metrics:
Views: 22    Downloads: 14
Export: