Explaining private and public sphere personal environmental behaviour

LTŠiame straipsnyje analizuojami Tarptautinės socialinio tyrimo programos (angl. International Social Survey Program, ISSP) 2010 m. apklausos duomenys. Apklausa atlikta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“, kurį koordinavo KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas. ISSP kiekvienais metais atlieka tematines apklausas, kurių metu surenkami tarptautiniu mastu ir diachroniškai palyginami duomenys. Straipsnyje analizuojama duomenų dalis iš 2010 m. apklausos modulio „Aplinka”. Straipsnio tikslas – ištirti Lietuvos gyventojų aplinkosauginę elgseną bei atskleisti sociodemografinių charakteristikų, aplinkosauginio susirūpinimo ir aplinkosauginių žinių sąsajas su aplinkosaugine elgsena. [...] Remiantis mokslinės literatūros analize, straipsnyje pateikiamos skirtingos aplinkosauginės elgsenos tipologizacijos. Straipsnyje analizuojama tik individuali aplinkosauginė elgsena, apimanti veiksmus, kuriuos žmogus atlieka savo asmeniniame gyvenime [...]. Šiame straipsnyje pristatomas modelis, pagal kurį aplinkosauginės elgsenos ypatumai analizuojami priklausomai nuo sociodemografinių charakteristikų: lyties, amžiaus, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos; taip pat priklausomybė nuo aplinkosauginio susirūpinimo ir aplinkosauginių žinių. Analizė remiasi reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis (N=1023), kuri atlikta 2010 m. gruodžio – 2011 sausio mėn. Apklausą atliko „Rait“ bendrovė. Straipsnyje pagrindžiamas privačiosios ir viešosios erdvės aplinkosauginio elgesio tipologizavimas į aktyvų ir pasyvų elgesį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai yra daug aktyvesni privačioje erdvėje (30,9 proc. aktyvių) negu viešojoje (8,7 proc.).[...] Straipsnyje taip pat pateikiama trumpa diskusija apie privataus automobilio vaizdinius ir lietuvių įpročius, tampančius šios proekologiškos elgsenos kontekstinėmis kliūtimis. Analizuojant viešosios erdvės aplinkosauginę elgseną atskleista, jog aplinkosauginis aktyvizmas būdingas tik labai mažai daliai Lietuvos gyventojų. Tik vienas iš šimto skiria pinigų aplinkosauginėms grupėms ir tik du iš šimto yra tokių grupių nariai; maždaug trys iš šimto per pastaruosius penkerius metus dalyvavo aplinkosauginėje demonstracijoje ar protesto akcijoje. Populiariausia viešosios erdvės aplinkosauginio aktyvizmo forma yra aplinkosauginių peticijų pasirašymas (tris kartus daugiau respondentų pasirinko šį būdą nei kitas aplinkosauginio aktyvizmo formas). Straipsnyje argumentuojama, jog tai susiję su internetu. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp peticijų pasirašymo dažnio ir interneto naudojimo intensyvumo. Šį ryšį gali paaiškinti mažų kaštų hipotezė - asmuo lengviau renkasi tas elgsenos formas, kurios nereikalauja didelių finansinių, laiko ar pastangų kaštų. [...] Bendras aplinkosauginių žinių lygis Lietuvoje yra gana žemas, nepaisant pastaraisiais metais vykusių socialinių – šviečiamųjų akcijų ekologijos klausimais. Tolesni aplinkosauginės elgsenos srities tyrimai galėtų būti vystomi keliomis kryptimis. Pirma, aiškinant aplinkosauginės elgsenos ypatumus į analizės modelius reikėtų įtraukti daugiau veiksnių, nusakančių aplinkosauginius požiūrius, pasaulėžiūras, taip pat tokius kontekstinius veiksnius kaip politinės pažiūros ar religinė konfesija. Antra, tikslinga būtų tirti aplinkosauginį aktyvumą ir aplinkosaugines organizacijas Lietuvoje, taip pat priežastis, kodėl jos yra mažai matomos ir įtakingos viešojoje erdvėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinkosauginė elgsena; Aplinkosauginis susirūpinimas; Aplinkosauginis aktyvizmas; Aplinkosauginės žinios; Environmental behaviour; Environmental concern; Environmental activism; Environmental knowledge.

ENThe aim of this article is to characterise the prevalence of personal sphere environmental behaviour and evaluate the influence of background variables, environmental concern and knowledge upon this behaviour, leaning upon a representative sample. The article draws upon ISSP representative survey ‘Environment’ conducted in 2010. The article employs the data from the Lithuanian sample. The research indicates that individuals tend to be more engaged in private sphere environmental behaviour (waste sorting, environmentally-friendly consumer habits, saving water and energy) than in public sphere environmental behaviour (environmental group membership, financial support of such groups, signing petitions, participating in demonstrations). The results indicate that active private sphere environmental behaviour is more common among women, older people, people with university degree and inhabitants of small towns. Public sphere environmental activities are influenced significantly by education level and place of residence. Environmental concern has a significant influence upon environmental behaviour, whereas knowledge about causes and solutions of environmental problems has a significant but weak influence. [From the publication]

• Ecological modernisation as cultural politics : transformations of civic environmental activism in Lithuania / Leonardas Rinkevicius. Environmental politics. 2000, Vol. 9, iss. 1, p. 171-202.
• Ekologinių ir technologinių rizikų suvokimas : Lietuvos visuomenės požiūriai ir nuostatos / Aistė Balžekienė ... [et al.]. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 237-249.
• Green consumption: the gap between attitudes and behaviours / Aistė Diržytė, Ona Gražina Rakauskienė. Transformations in business & economics. 2016, vol. 15, no. 2A (38A), p. 523-538.
• Pro-environmental behaviours and activism in a comparative European perspective / Eglė Butkevičienė. Filosofija. Sociologija. 2017, t. 28, Nr. 2, p. 119-127.