Ekologinė sąmonė ir masinė komunikacija: visuomenės nuomonės apie aplinkosaugą konstravimas žiniasklaidoje : disertacija

LTDisertacijos tikslas - lietuviškame kontekste išnagrinėti ekologinio švietimo vaidmenį ir masinės komunikacijos vaidmenį visuomenės ekologiniam mąstymui ir sąmonei, t.y. diagnozuoti visuomenėje ir žiniasklaidoje vyraujančias ekologinės situacijos vertinimo tendencijas. Darbe aptariamos pagrindinės tyrimo sąvokos; ekologinės sąmonės konceptualiojo modelio struktūra, šiuolaikinės ekologinės pasaulėžiūros pobūdis fundamentaliųjų socialinių vertybinių pokyčių kontekste; pristatomos pagrindinės ekologinės sąmonės prielaidos – socialinio konstruktyvizmo ir agenda-setting teorinės perspektyvos. Taip pat pristatomas visuomenės ekologinės sąmonės ir masinės komunikacijos tyrimo instrumentas, analizuojami kiekybinio ekologinės sąmonės ir masinės komunikacijos tyrimų rezultatai bei pagrindinių Lietuvos dienraščių publikacijų gamtos bei aplinkosaugos temomis kokybinė turinio analizė. Paskutiniame skyriuje pateikiama visuomenės ekologinės sąmonės ir masinės komunikacijos tyrimo teorinių prielaidų ir empirinių rezultatų sintezė. Tyrimas patvirtino, kad žiniasklaida atlieka tikrovės struktūravimo funkciją; aplinkos degradavimas yra ilgą laiką užsitęsusio rūpesčio kitomis problemomis (ekonominiu augimu, technoligijų pažanga, materialiniu komfortu); šiuolaikinėje žiniasklaidoje trūksta suprantamos ir tikslios aplinkosauginės informacijos. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe goal of dissertation to examine the role played by environmental education and mass media in shaping environmental thinking and awareness in Lithuania, that is to diagnose environmental situation assessment trends in society and media. The work discusses main research concepts: the structure of environmental awareness conceptual model, the nature of contemporary environmental worldview in the context of changing fundamental social values; the author introduces main assumptions underlying environmental awareness – theoretical approaches of social constructivism and agenda-setting. Also, the work presents research tools for conceptualizing environmental awareness in society and mass media, the author analyzes the results of quantitative research of environmental awareness and mass media and quantitative content analysis of publications in main Lithuanian dailies on the theme of nature and environmental protection. In the last chapter, one finds a synthesis of theoretical assumptions from research on environmental awareness in society and mass media and empirical results. The research has confirmed that media performs the function of structuring reality; environmental degradation is the result of prolonged concern about other problems (economic growth, technological progress, material well-being); contemporary media lacks accessible and accurate information on environmental protection.

• Environmental discourse in Lithuania in 1989-2005 : discourse coalitions and story-lines / Audronė Telešienė. Socialiniai tyrimai. 2010, Nr. 4 (21), p. 60-69.
• Explaining private and public sphere personal environmental behaviour / Aiste Balzekiene, Audrone Telesiene. Socialiniai mokslai. 2011, Nr. 4 (74), p. 7-19.
• Politicized discourses on environmental and technological risks : the case of Lithuania / Audronė Telešienė, Ausra Rimaite, Kristina Juraite. Socialiniai mokslai. 2011, Nr. 4 (74), p. 20-31.
• Rizikos komunikacija Lietuvos žiniasklaidoje kiaulių gripo metu / Nina Klebanskaja, Giedrė Gudaitė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2013, Nr. 68, p. 53-69.