Citizenship typology in Lithuania : traditional active or postmodern citizenship?

LTStraipsnio tikslas yra empiriškai nustatyti pilietybės formas Lietuvoje. Kokius piliečių tipus galima išskirti pagal domėjimąsi politika, pasitikėjimą politinėmis institucijomis, dalyvavimą konvenciniuose ir nekonvenciniuose veiksmuose? Kokie veiksniai nustato skirtumus tarp piliečių tipų? Kokios yra skirtumų tarp piliečių tipų priežastys ir galimos pasekmės demokratijos stabilumui Lietuvoje? Pirmojoje straipsnio dalyje apžvelgiama pilietybės sampratos kaita pastaruoju laikotarpiu. Antroje straipsnio dalyje pristatoma aktyvaus tradicinio piliečio samprata. Trečioje straipsnio dalyje pristatoma postmodernios pilietybės samprata, apibūdinami ir paaiškinami piliečių dalyvavimo ypatumai poindustrinėse visuomenėse, pristatoma stebinčio ir kontroliuojančio piliečio samprata. Ketvirtoje straipsnio dalyje yra pagrindžiamos kiekybinio tyrimo pasirinkimo priežastys ir tyrimo metodas. Straipsnyje atliekama Europos vertybių tyrimo (European Values Study) apklausos duomenų analizė. Europos vertybių fondo ir Tilburgo universiteto Sociologijos katedros užsakymu Europos vertybių tyrimo apklausą Lietuvoje atliko „Baltijos tyrimai” 2008 metų liepos – rugsėjo mėnesiais. Buvo atlikta keturių pakopų stratifikuota Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 1450 respondentų. Apklausos instrumentas buvo klausimynas, kurį sudarė uždari klausimai apie gyventojų politinio dalyvavimo formas, narystę organizacijose, materialistines/postmaterialistines vertybes, požiūrius į valstybę, demokratiją, visuomenės kaitą. Penktoje straipsnio dalyje naudojant dviejų žingsnių klasterinę analizę buvo išskirti penki piliečių tipai (nepasitikintys aktyvūs, pasitikintys konvenciniai dalyviai, nepasitikintys konvenciniai dalyviai, pasitikintys santūrūs ir nepasitikintys neaktyvūs) ir pateikiamos piliečių tipų charakteristikos.Naudojant įvairius statistinės analizės metodus nustatomi statistiškai reikšmingi ryšiai tarp piliečių tipų ir amžiaus, profesijos, gyvenamosios vietovės dydžio, narystės nevyriausybinėse organizacijose indekso, materialistinių/postmaterialistinių vertybių indekso, požiūrių į demokratiją ir dmeokratijos alternatyvas Lietuvoje, ketinimo skirti dalį asmenių pajamų bendrai gerovei. Atlikus daugianominalinę logistinę regresijos analizę buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pasitikinčių konvencinių dalyvių ir kitų piliečių tipų pagal amžių, gyvenamosios vietovės dydį, požiūrius į demokratiją ir demokratijos alternatyvas Lietuvoje, ketinimo skirti dalį asmenių pajamų bendrai gerovei. Staipsnio diskusijoje atliekama skirtingų piliečių tipų analizė, lyginant su idealiais tradicinio aktyvaus ir postmodernaus piliečio tipais. Straipsnio pabaigoje daroma išvada, kad empiriškai nustatytų penkių piliečių tipų (nepasitikinčių aktyvių, pasitikinčių konvencinių dalyvių, nepasitikinčių konvencinių dalyvių pasitikinčių santūrių ir nepasitikinčių neaktyvių) charakteristikos, remiantis tradicinio aktyvaus ir postmodernaus piliečio teorinėmis perspektyvomis, yra mišrios ir tik iš dalies atitinka teorinius lūkesčius. Labiausiai teorinį tradicinio aktyvaus piliečio tipą atitinka pasitikintys konvenciniai dalyviai, kurie domisi politika, palaiko demokratijos principus, dalinai patenkinti demokratijos plėtra Lietuvoje, dalinai pasitiki politinėmis institucijomis, dalyvauja tradicinėse politinio dalyvavimo formose (balsuoja ir dirba organizacijose), pasižymi minimaliu dalyvavimo neteisėtuose protesto veiksmuose (dalyvavimas neteisėtuose streikuose, pastatų užėmimas) potencialu ir yra linkę įnešti savo asmeninį indėlį į bendrą visuomenės gerovę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konvencinis dalyvavimas; Nekonvencinis dalyvavimas; Tradicinis aktyvus pilietis; Postmodernus pilietis; Conventional participation; Nonconventional participation; Traditional active citizenship; Postmodern citizenship.

ENTraditionally active citizenship has been conceived in statist terms and linked to citizen participation and support for democratic institutions. Proponents of the postmodern citizenship indicate that the decline of traditional forms of citizen participation such as memberships in political parties and trade unions, voting, declining trust in government and rising political cynicism among publics may be explained as the shift from traditional forms of citizenship to the new ones. Citizens are free to choose a number of ways to influence the political process; however, not all modes of citizen participation are of equal value with respect to the stability of newly established democratic system. The focus of this article is to investigate what types of citizenship actually occurs in Lithuania. Based on the data of the fourth wave of European Values survey conducted in Lithuania in 2008, the article draws conclusions that traditional active and postmodern citizenship occurs in Lithuania, but it does not confirm theoretical expectations. From theoretical perspective of the active citizenship, the characteristics of identified groups (the trustless active, the trustful conventional participants, the trustless conventional participants, the trustful reserved, trustless non-active) are mixed, because of socioeconomic and cultural conditions in Lithuania. [From the publication]

• Dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijų veikloje motyvacijos pokyčiai / Jurgita Bersėnaitė, Rigita Tijūnaitienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013, Nr. 4 (32), p. 134-147.
• Lietuvos politinė sistema : sąranga ir raida / sudarytojai Algis Krupavičius, Alvidas Lukošaitis. Kaunas : Poligrafija ir informatika, 2004. 558 p.
• Politinio dalyvavimo dinamika Lietuvoje 1999-2006 m : disertacija / Jūratė Imbrasaitė. Kaunas, 2008. 216, [2] p.
• Rinkiminio elgesio dinamika Lietuvoje 1992-2001 m : disertacija / Mindaugas Degutis. Vilnius, 2002. 128 lap.