The Archaeology of group: from situational construct to ethnic group

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaAnglų kalba / English
AntraštėThe Archaeology of group: from situational construct to ethnic group
AutoriaiBertašius, Mindaugas
KnygojeCulture and material culture: papers from the first theoretical seminar of the Baltic archaeologists (BASE) held at the University of Tartu, Estonia, October 17-19, 2003, Interarchaeologia. Vol. 1 . 2005, P. 29-38
Reikšminiai žodžiai
LTGrupė; Visuomeniškumas; Etniškumas; Tapatumas; Vidurio Lietuva
ENGruop; Social; Ethnic; Identity; Cetral Lithuania
Santrauka / Anotacija

LTLietuvoje yra įsigalėjęs požiūris prilyginti archeologiškai tyrinėjamas bendruomenes istorinėms gentims. Tokie Lietuvos archeologinėje literatūroje dažnai sutinkami terminai kaip „gentinis“ ar „etninis“ yra tam tikros abstrakcijos – jie nieko nepasako apie ilgą socialinių struktūrų raidos procesą nuo šeimos iki tautos. Skirtingais laikotarpiais egzistavo ir skirtingos socialinės tapatybės apraiškos (pvz., kultūrinė ir etninė tapatybė). Etniškumo sąvoka tyrinėjant materialinės kultūros sklaidą, atsispindinčią archeologinėje medžiagoje, yra viena iš kategorijų, bet ne vienintelė. Archeologinė medžiaga dažniausiai reprezentuoja socialinį, bet ne etninį identitetą (pvz., įkapės atspindi socialinę individų, šeimų ar grupių tapatybę). Diskusijai pateikiamas Centrinės Lietuvos II-III a. archeologinių paminklų grupės pavyzdys. Čia tyrinėtuose kapinynuose išsiskiria karių kapai, kurie yra daug išraiškingesni nei kituose regionuose, rodantys naujos socialinės struktūros – karinio elito – susiformavimą, ir kurie vis dėlto beveik nieko negali pasakyti apie etniškumą ar gentis. Tik vėlyvajame migracijų periode ir ankstyvajame vikingų amžiuje pradeda ryškėti kai kurie su etniškumu susiję bruožai, pirmiausia pasireiškiantys laidojimo ritualuose. Kaip bet kuris socialinis darinys, etninė grupė egzistuoja tik tokiu lygmeniu, kiek individas suvokia save kaip tos grupės narį. Toks savęs priskyrimo/nepriskyrimo grupei procesas teritoriniu lygmeniu pastebimas tik nuo vėlyvojo migracijų laikotarpio – vikingiškojo laikotarpio pradžios.

ENLithuania has an established opinion to equate communities under archaeological investigation to historical tribes. The terms “tribal” or “ethnic” that are often found in Lithuanian archaeological literature are certain abstractions: they say nothing about the long process of evolution of social structures from the family to the nation. Different periods also had different manifestations of social identity (e.g. cultural and ethnic identity). In studies of the spread of material culture that is reflected in archaeological material the concept of ethnicity is one of the categories, but not the only category. Archaeological material most often represents social rather than ethnic identity (e.g. cerements reflect social identity of individuals, families or groups). The discussion focuses on the example of a group of 2nd-3rd-cc. archaeological monuments from Central Lithuania. The burial grounds investigated there contain graves of soldiers that are more expressive than those in other regions and that show the emergence of a new social structure – the military elite, and that yet have no indication of ethnicity or tribes. It was only in the late Migration Period and the early Viking Age that some features of ethnicity, primarily manifested in burial rituals, became distinct. A social group, as any other social structure, only exists on a level on which an individual understands himself as a member of that group. The process of self-identification / non-identification with a group on the theoretical level is noticeable only from the end of the Migration Period and the beginning of the Viking Age.

ISBN9985503848
Mokslo sritisArcheologija / Archaeology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3902
Atnaujinta2019-02-08 19:19:03
Metrika Peržiūros: 1