A Note on the "slavic" bow fibulae of Werner's class I J

LTDaugiau nei prieš 30 metų Adolfas Tautavičius paskelbė apie prie Dailydžių (Joniškio valsčius, Utenos apskritis) aptiktą bronzinę segę. Nors nežinoma tiksli jos radimo vieta, tačiau pagal jos gerą išlikimą galima teigti, kad segė yra dalis laidosenos įkapių, matyt, iš degintinio palaidojimo, kuris priklausė Rytų Lietuvos pilkapių kultūrai, kuri buvo paplitusi ir segės radimo vietoje. Ši segė pagal Wernerio klasifikaciją yra I J tipo. Kartu su Dailydžių sege yra žinomos devynios šio tipo segės, iš kurių keturios buvo aptiktos Baltijos jūros regione. Werneris pavadino jas „slavišku“ tipu, tačiau akivaizdžiai tai nepasitvirtino, paaiškėjus, kad tokios segės Rytų Europoje paplito migracijos laikotarpiu. Nepaisant to, Wernerio I J tipo segė buvo aptikta toli nuo kitų (kaip Novi Banovci ir Kielary) labai panašių segių. Tačiau Dailydžių segė yra unikalus šios tipologijos radinys pagal dydį ir ornamentiką. Atsižvelgiant į segės proporciją ir ornamentiką, Wernerio I J tipo segės yra panašios į j o išskirtas I F tipo seges, kurias galima susieti su metalo apdirbimu Dunojaus žemupyje ir vidurupyje V a. pabaigoje – VI a. pradžioje. Iš to, kad šie du segių tipai buvo taip pat paplitę Rytų Europoje, galima manyti, kad Wernerio I J tipo segės buvo I F tipo segių imitacija, kur nesudėtingą linijinį ornamentą pakeitė voliutų ornamentas. Kita vertus, labai panašus ornamentas randamas ant panašių segių iš VI a. pradžios Csongrád gamybos vietos Mozūrijoje.Pagal stiklo karolių duomenis, segė iš Ofoldeak gali būti datuojama ankstyvuoju Avani periodu – 7-ojo amžiaus pirmąja puse. Segės iš Kielary ir Tumiany gali būti šiek tiek ankstyvesnės (VI a. pabaiga), jų dalis ornamento motyvų yra perimtos iš Csongrád tipo segių, ir datuojamos VI a. pabaiga. Wernerio I J tipo segės kildinamos iš Mozūrijos, o Dailydžių segė, kaip lokalinės produkcijos gaminys, gali būti pagaminta pagal Mozūrijos segių originalus. Ryšiai tarp Olštyno grupės Mozūrijoje ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūros bendruomenių mažai įtikėtini, tačiau yra kitų patikimų duomenų, kad tokie ryšiai egzistavo. Tai diržo sagtis iš Ziboliškių (Švenčionių r.) ar „slaviška“ pagal Vererį I D formos segė iš Mikolcy netoli Medelio (Baltarusija). Priešingai – Mozūrijoje nėra segių, kurios žinomos Baltarusijos (Nikadzimava), Latvijos (Boki and Striki), Estijos (Jägala Jöessu) ir Kaliningrado srities (Linkuhnen and Schreitlauken) teritorijose. Dailydžių segė, aptikta Rytų Lietuvos pilkapių kultūros teritorijoje, matyt, yra pasekmė mainų, vykusių tarp to meto Mozūrijos ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūros diduomenės ir vėliau užsimezgusių ryšių su nutolusia Karpatų regiono diduomene. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Avarai; Moters apranga; Moterų apranga; Olštyno grupė; Pirštuotoji segė; Rytų Lietuvos pilkapių kultūra; Slavai; Socialinis elitas; Tautų kraustymosi laikotarpis; Wernerio tipas; Avars; Bow fibula; East Lithuanian Barrow Culture; Eastern Lithuanian Barrow Culture; Female dress; Migration Period; Olsztyn group; Slavs; Social elites.

ENA bronze fibula from Dailidės near Joniškis in eastern Lithuania is compared with its analogies found in Mazuria (the Olsztyn group), the Carpathian Basin, the Middle Dnieper region and southeastern Romania. The chronology of the group is established to the late sixth and early seventh century. The series may have originated in Mazuria and spread to other regions in the context of gift-giving exchange between regional elites. [From the publication]