Partizanų kova su čekistų slaptaisiais bendradarbiais: Pietų Lietuva 1945-1947 m.

LTStraipsnyje siekiama atskleisti kai kuriuos prieštaringus pogrindžio kovos su čekistų slaptaisiais bendradarbiais aspektus: partizanų plačiai vykdytos baudžiamosios operacijos, jų baudžiamoji teisė, vadovybės pozicija, kovos taktika agentų ir informatorių atžvilgiu. Stengtasi nustatyti pagrindines smurtą lėmusias priežastis, palyginti kovos pobūdį įvairiose naujai okupuotose šalyse. Dainavos ir Tauro apygardų 1945-1947 m. baudžiamoji teisė griežtai reglamentavo mirties bausmių vykdymą. Neturint pakankamai kaltinamosios medžiagos, neperspėjus, nesudarius bylos ir trijų asmenų karo lauko teismo, buvo draudžiama bausti įtariamuosius. [...] 1946-1947 m. Pietų Lietuvos partizanų vadovybė kovoje su čekistų slaptaisiais bendradarbiais, šalia kitų priemonių, naudojo plataus masto baudžiamųjų akcijų taktiką. Sovietų teroras ir informatorių veikla labai veikė partizanų terorą. Masinės represijos buvo pasipriešinimo vadų iš anksto suplanuotos operacijos prieš išdavyste, šnipinėjimu kaltintus asmenis. Vienu metu didelėje teritorijoje atliktais teroristiniais aktais pogrindis siekė trijų pagrindinių tikslų: išsklaidyti represinių struktūrų jėgas, tuo trukdant persekioti akcijas įvykdžiusius dalinius; sunaikinti, įbauginti čekistų slaptuosius bendradarbius; stabdyti kaimo sovietizacijos procesą - nubausti, išgąsdinti totalitarinio režimo rėmėjus, paralyžiuoti komunistų bei vietos administracijos veiklą.Plataus masto akcijos nebuvo efektyvi ir protinga kovos su čekistų slaptaisiais bendradarbiais taktika. Po teroristinių aktų nuo sovietų valdžios labai nukentėdavo taikūs gyventojai ir pogrindžio dalyviai. Kituose Lietuvos regionuose panašūs kovos metodai buvo praktikuojami gana retai. Masinių baudžiamųjų akcijų vykdymo metu pasireiškė savavališki, žiaurūs kai kurių partizanų grupių veiksmai ˗ nepilnamečių, senelių sušaudymai. Tai buvo niekuo nepateisinami kriminaliniai nusikaltimai, aklo keršto, neapykantos apraiška. Partizanai mirtimi baudė ne tik numanomus čekistų seklius, bet ir jų artimuosius, slopinimo žinybų darbuotojų, partinių bei sovietinių aktyvistų šeimų narius, lojalius bolševikų valdžiai ir priešiškus pogrindžiui žmones. Jie buvo kaltinami Tėvynės išdavimu ir pagalba priešui. Lietuvos partizanų kovos taktika, lyginant su Ukraina, Latvija ir Estija, 1946-1947 m. išsiskyrė tuo, kad didesne dalimi buvo nukreipta prieš komunistus, sovietų valdžios bendradarbius, šalininkus, o ne slopinimo struktūrų narius. Totalitarinis režimas prievartavo gyventojus naikinti vieniems kitus ir tai buvo vienas iš didžiausių jo nusikaltimų. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Civilių žudymas; KGB; Partizanai; Partizanų karas; Pietų Lietuva; Slaptieji bendradarbiai; KGB; Murder of civil people; Partisans; Querrilla war; Secret colaborators; Southern Lithuania.

ENThe article "Partisan Struggle against Secret Collaborators of Cheka: South Lithuania 1945-1947" deals with some controversial aspects of the underground struggle against secret collaborators of Cheka: punitive operations carried out by partisans on a large scale, criminal law of the partisans, the position of the authorities, the tactics of the struggle with respect to agents and informers. Main causes that determined violence are discussed, the nature of struggle in various newlyoccupied countries is compared. Criminal law of Dainava and Tauras counties of 1945-1947 strictly regulated execution of the death sentence. With sufficient incriminating evidence lacking, without any warning, without forming a case and the court-martial consisting of three persons, it was forbidden to punish the suspects […]. In 1946-1947 the authorities of the partisans of South Lithuania alongside other means used the tactics of punitive actions on a large scale in their struggle against secret collaborators of Cheka. Soviet terrorism and the activity of informers strongly influenced terrorism of the partisans. Mass repression was the operation planned in advance by the resistance leaders against the individuals who were accused of treason or spying. By committing terrorist acts on a large territory, at the same time the underground tried to achieve three objectives: to dispel the forces of repressive structures thereby interfering with persecution of the units, which have committed actions; to destroy, to intimidate secret collaborators of Cheka; to put a stop to the process of rural sovietisation - to punish, to frighten supporters of the regime, to paralyse the activity of the Communists and local administration.Actions carried out on a large scale were not an effective and reasonable tactics of the struggle against secret collaborators of Cheka. Peaceful inhabitants often suffered greatly from the Soviet authorities following terrorist acts. Such methods of struggle were practised quite seldom in other regions of Lithuania. At the time of carrying out punitive actions wilful, cruel actions of some groups of partisans were performed - shooting dead the minors and old people. They were criminal actions, the manifestation of blind revenge and hatred, which could not be justified by any means. By killing the partisans did not only punish the implied detectives of the officials of Cheka, but also their family members, members of the employees of the suppression departments, the party and soviet activists, as well as people who were loyal to the power of Bolsheviks and who were hostile to the underground. They were accused of treason of their Motherland and assistance to the enemy. The tactics of struggle of Lithuania's partisans, as compared to that of the partisans of the Ukraine, Latvia and Estonia, distinguished itself in that in 1946-1947 it was mainly directed against the collaborators, supporters of the Soviet power rather than against the members of suppression structures. The totalitarian regime forced the inhabitants to destroy one another and this was one of its most dreadful and vicious crimes. [text from author]