Rusijos politika žydų atžvilgiu XIX a.: istoriografinis aspektas

LTStraipsnyje bus aptarta paskutinių dviejų dešimtmečių daugiausia Vakarų šalių istoriografija, skirta Rusijos politikai žydų atžvilgiu. Tiriamos šios problemos: 1) kaip ir kada carinėje Rusijoje formavosi diskriminacinė politika žydų atžvilgiu; 2) kada ir kodėl pasikeitė valdžios politikos strateginiai tikslai šioje sferoje; 3) kodėl vadinamojoje Sėslumo riboje bei Lenkijos Karalystėje Rusijos valdžia vykdė skirtingą politiką šios etnokonfesinės grupės atžvilgiu; 4) koks buvo valdžios vaidmuo sukeliant antižydiškus pogromus Rusijos imperijoje XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Galima konstatuoti, jog pastaruoju metu istoriografijoje jau atsisakyta požiūrio į Rusijos politiką žydų atžvilgiu kaip į iš anksto rusų politinio elito pažiūrų nulemtą, nuoseklų šios etnokonfesinės grupės diskriminavimą. Buvo konstatuota, jog ne vienas Rusijos valdovas (pirmiausia paminėtina Kotryna II) bei daugelis Rusijos valdančiojo elito narių buvo gana pozityviai nusiteikę žydų atžvilgiu. Diskriminacinės politikos įsitvirtinimą nulėmė ne tik stiprios judofobinių pažiūrų Rusijos politinio elito narių pozicijos (svarbu ir tai, jog ši judofobija buvo nulemta ne tik iš anksčiau paveldėto religinio antijudaizmo, bet ir ekonominių bei politinių išskaičiavimų), bet ir kiti veiksniai: pačios žydų bendruomenės uždarumas, visuomenėje gajos antižydiškos nuotaikos. Netgi tie rusų valdininkai, kurie buvo pozityviai nusiteikę žydų atžvilgiu, nesugebėjo pateikti realių šios etnokonfesinės grupės integravimo ar asimiliavimo projektų, nes vadovavosi daugiau abstrahuotu nei realiu žydų įvaizdžiu.Reikšminiai žodžiai: Carinė Rusija; Istoriografija; Litvakai; Rusijos politika žydų atžvilgiu; 19 amžius; Žydai; Žydai XIX a; 19th century; Historiography; Jews; Litvaks; Russina Policy with respect to the Jews; The Jews in the 19th century; Tsarist Russia.

ENThe article covers the discussion on historiography of the last two decades, mainly of the Western world, aimed at Russian politics in regard to the Jews. The following problems are analyzed: 1) how and when in the Russian Empire the discriminatory politics have formed in regard to the Jews; 2) when and why the strategic political goals of the government have changed in this area; 3) why in so-called boundaries of settlement territory as well as in the Kingdom of Poland the Russian government pursued different politics in regard to this ethnoconfessional group; 4) what was the role of the government in provoking anti-Semitic pogroms in the Russian Empire in the late 19th century – in the early 20th century. It could be stated that the attitude towards the Russian politics in regard to the Jews as consistent discrimination of this ethnoconfessional group, foredoomed by the creed of Russian political elite, has been recently abandoned in the historiography. It was stated that quite a few Russian rulers (above all we should mention Catherine II) as well as many members of Russian governing elite were quite positive about the Jews. The establishment of discriminatory politics was not only determined by a strong position of judeophobic members of Russian political elite (it is also important that such judeophobia was not only determined by inherited religious anti-Semitism, but by economic as well as political calculation as well), but by other factors as well: insularity of the Jewish community itself, anti-Semitic climate vital in the society. Even those Russian officials, who were positive about the Jews, failed to propose practicable projects for integration or assimilation of this ethnoconfessional group, since they went by a more abstract rather than a real image of the Jews.